37 metų vadybininkė Aušra B. papasakojo, ką jai teko patirti, atstūmus 39 metų šefą – nuolatinius menkinimus dėl esą prastai atliekamų užduočių, didžiulį stresą, įtampą, ašaras, pažeminimą.
Nervinis išsekimas nubloškė į ligoninę. Niekas iš administracijos, savininkų jos neužtarė – kai išsekusią ją greitoji iš firmos būstinės nuvežė į klinikas, po ligos laikotarpio du mažamečius vaikus auginančiai vadybininkei buvo liepta skubiai išeiti iš darbo.
Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Juozas Auryla atmetė moters skundą dėl tyrimo nutraukimo, tačiau vadybininkė praėjusį penktadienį šį nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teisinė moters kova trunka jau beveik metus, tačiau visos pastangos kol kas atsimuša į sieną. Aušra B. neslėpė, jog paskutinis prokuratūros nutarimas, įvykių traktavimas ją pribloškė.
Stebėtina interpretacija
Prokuratūros nutarime tvirtinama, jog Aušros B. parodymai nesutampa su liudytojų, daugiausiai buvusių bendradarbių, žodžiais.
Tačiau tokia išvada kelia abejonių – pavyzdžiui, toje pačioje firmoje dirbusi Kristina (liudijusių bendradarbių vardai pakeisti) per apklausą pareiškė, jog, kiek ji pamenanti iš Aušros pasakojimo, direktorius Simonas B. bandė ją pasiguldyti ant automobilio variklio dangčio.
Liudininkė pabrėžė, kad pokalbio metu ji buvo su mažamečiais vaikais, todėl ne viską gerai girdėjo, ką sakė Aušra – gal tai buvo tik viršininko žodžiai, o ne veiksmai.
Nors Kristina aiškiai nurodė, kad šio epizodo tiksliai neatsimena, prokuroras J.Auryla liudininkės žodžius įvertino taip, tarsi tai būtų tvirtinimas: „Aušra jai sakė, jog išvykos pas klientą metu direktorius bandė Aušrą pasiguldyti ant automobilio kapoto, kad tai buvo daroma veiksmais, o ne žodžiais“.
Iš to sekė prokurorų išvada, jog vadybininkės Aušros B. parodymai nesutampa su liudininkės žodžiais, taip sumenkinant apie seksualinį priekabiavimą prabilti išdrįsusios moters pasakojimą.
Jautėsi pažeminta
Kristina išėjo vaiko priežiūros atostogų 2019 metų liepą, praėjus maždaug mėnesiui nuo Aušros įsidarbinimo.
Kolegė prisiminė, jog pradėjus dirbti Aušra pasiekė labai gerų rezultatų.
Tai įvyko dar iki vadybininkės nurodyto pirmo seksualinio priekabiavimo.
Vėliau Aušra papasakojo Kristinai ne tik apie siūlymą pasimylėti ant automobilio variklio dangčio, bet ir apie priekabiavimą kelionės į Suomiją metu.
„Direktorius labai dažnai laidydavo nešvankius juokelius, anekdotus – net vyrai nesijuokdavo, kokie jie būdavo nešvankūs“, – pareigūnams minėjo Kristina.
Kolegė teigė patikėjusi Aušra – supratusi, kad ji verkdavo dėl darbo, nes buvo sunku įvykdyti reikalaujamas užduotis.
Kristina prisiminė, jog po galimo seksualinio priekabiavimo Aušra jautėsi pažeminta, įskaudinta, paniekinta, nusivylusi.
Netylėjo ir kita darbuotoja
Dar vienas iškalbingas faktas – Kristina papasakojo pareigūnams, jog direktorius Simonas B. anksčiau vieno įmonės vakarėlio metu neblaivus uždėjo jai ranką ant kojos.
Tačiau šis įvykis, anot prokuratūros, nepatvirtina, kad panašiai viršininkas galėjo elgtis ir su Aušra.
Beje, baudžiamąją bylą tyrė ir jai vadovavo tos pačios pareigūnės, kurios anksčiau nebuvo linkusios kelti bylos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresnioji tyrėja Daiva Guevenir ir Kauno prokurorė Virginija Vigelienė.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai atsisakymą kelti bylą dar 2020 metų spalį Aušra B. apskundė aukštesnes pareigas einančiam prokurorui.
Prabilo apie tyrėjos spaudimą
Kristina – ne viena liudininkė, kurios parodymų vertinimas kelia nuostabą.
Buvusi kolegė Laima parodymus davė du kartus. Po pirmos apklausos principinga liudininkė pareikalavo ją apklausti antrąsyk, nes tyrėja, pasak Laimos, darė jai spaudimą, primygtinai bandydama išgauti atsakymus, kad Aušra išėjo iš bendrovės neva dėl prastų darbo rezultatų.
Per antrą apklausą Laima išsamiai papasakojo apie Aušros išgyvenimus.
Vos atėjusi į bendrovę, vadybininkė degė linksmumu, noru dirbti, labai stengėsi, sėkmingai atlikdavo užduotis – ją gyrė ir pats įmonės savininkas, samdęs direktorių Simoną B. bei kitus pavaldinius.
Tačiau situaciją pasikeitė praėjus maždaug pusantro nuo įsidarbinimo, kai Aušra pirmą kartą išvyko į komandiruotę Dzūkijoje su vykdančiuoju direktoriumi.
2019 metų liepą jie važiavo dviese automobiliu į Varėną – daugiau bendradarbių nebuvo.
Vadybininkė grįžo į darbą visa persimainiusi – perkreiptu veidu trenkė rankinę ant stalo, nors anksčiau taip niekuomet nesielgdavo.
Paskui atsisėdusi susiėmė rankomis už galvos ir pasakė nustebusiai Laimai, jog nenori nieko pasakoti.
Puolė į neviltį
„Aušra jau nebuvo tokia, kokia būdavo įprastai, veide buvo mažiau šypsenos“, – prisiminė Laima.
Po dviejų savaičių Aušra jai papasakojo, kad viršininkas kelionės metu prie jos seksualiai priekabiavo – iš pradžių laidė nešvankius juokelius, pareiškė, kad ji turėtų dėvėti ne kelnes, o sijoną, o paskui nedviprasmiškai tėškė: „Reikėtų tave užversti ant kapoto dangčio“.
Išgirdusi tai, vadybininkė suklykė: „Nebandyk manęs liesti“.
Toliau Laima atskleidė pareigūnams savo įspūdžius, kaip po šio incidento klostėsi Aušros darbo reikalai.
Pasak buvusios kolegės, direktorius vis dažniau su ja kalbėjo pakeltu tonu, priekaištaudavo, reikalaudavo, kad siųsdama laiškus klientams, ji prikabintų ir jo elektroninio laiško adresą.
Kai Aušra išsiųsdavo laiškus, visas skyrius girdėdavo direktoriaus šauksmus, priekaištus: „Ką čia parašei, ateik čia“.
„Išsišiepęs direktorius prieidavo prie Aušros kompiuterio ir sakydavo, kaip tu nemoki, kaip tu nesupranti. Po kiekvieno posėdžio ji grįždavo vis liūdnesnė ir liūdnesnė, vis labiau sulįsdavo į kompiuterį.
Aušra grimzdo į neviltį – nusišypsodavo kartais, kai parduodavo ką nors daugiau“, – prisiminė Laima.
Patyrė didelį stresą
Pasak Laimos, valdžiai norėjosi pakilimo, tačiau Aušrai stresas trukdė susikoncentruoti, turėti veiksmų planą.
Laimai susidarė įspūdis, kad kolegė nebuvo pilnai supažindinta su darbe naudojama programa „Navision“.
Bendradarbei krito į akis didėjantis Aušros liūdesys, jos stresas, baimė išgirsti viršininko komentarus.
Vadybininkė skundėsi prastėjančia sveikata, sakė patirianti spaudimą, siekį susidoroti – ką tik bedaranti, vis išgirstanti, kad dirba blogai.
Komandiruotės į Suomiją metu Aušra pranešė Laimai, kad naktį jai skambino direktorius ir norėjo patekti pas ją į numerį.
Moteris ilgą laiką apie priekabiavimą neprasitarė ir savo vyrui, nenorėdama kelti įtampos šeimoje.
Priekabiavimo ir mobingo faktus ji kruopščiai išdėstė savo užrašuose, kuriuose atsispinti skausmingi išgyvenimai.
Direktorius: „Sugadinsiu tau nuotaiką“
Įtampa aukščiausią tašką pasiekė 2019 metų lapkričio 20-ąją – tądien vyko garsaus dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymas Vilniuje, o Aušra turėjo bilietus. Moteris atėjo į darbą švytinti, pasipuošusi.
Vadybininkė pasakė kolegoms, kad ši diena jai ypatinga diena ir puiki nuotaika.
Laimai įstrigo direktoriaus reakcija: „Tau gera nuotaika – ateik čia, sugadinsiu“. Po pokalbio Aušra apsiverkė.
Kitą savaitę, pirmadienį, vadybininkė praėjus vos valandai nuo atėjimo į darbą pasijuto blogai – po eilinio nemalonaus pokalbio su šefu, Linos akivaizdoje pasirodė išblyškusi, sakė taip bijanti posėdžio, jog net ima dusulys.
Aušrai staiga pradėjus alpti, smukti ant žemės, kolegos į darbą iškvietė greitąją pagalbą.
Moteris buvo paguldyta į Kauno klinikas, o vos grįžusi į darbą išgirdo, jog yra atleidžiama neva dėl prastai atliekamo darbo.
Savaip įvertino ir kitą liudininkę
Prokuratūra, regis, nusičiupo būtent šią mintį, nebandydama išsamiau paanalizuoti, kas nugramzdino moterį į stresą, pasigilinti į tikrąsias ją gniuždžiusios įtampos priežastis. O siūlo galas galėjo atvesti ir prie seksualinio priekabiavimo.
Laimos pasakojimą prokuroras J.Auryla įvertino taip – bendradarbė susidarė nuomonę, Aušra bijodavo susirinkimų dėl nepasiektų gerų darbo rezultatų, o direktoriaus priekaištai jai buvo pagrįsti. Toks vertinimas pasitarnavo kaip vienas argumentų bylos nutraukimui.
Tačiau iš Laimos apklausos matyti, kad vadybininkei priekaištai dėl neva prasto darbo pasipylė po jos komandiruotės su šefu į Varėnos rajoną, kai ji nurodė pirmą seksualinio priekabiavimo epizodą.
„Direktorius praktiškai per kiekvienus pietus mėtydavo nešvankius juokelius, aš manau kaip užuominas, ir žvilgsniu visada pašnairuodavo į Aušrą“, – prisiminė Laima.
Nusivylė ir kolegomis
„Visi bendradarbiai, išskyrus Kristiną ir Laimą, nieko nepaliudijo mano naudai.
Nebuvau susidūrusi su tokiais dviveidžiais žmonėmis. Dirbant jie mane palaikė ir visada baisėdavosi direktoriaus elgesiu. Sakydavo, jog viską darau teisingai, klausydavau jų patarimų.
O dabar tiktai aiškina, kad verkiau per dienas, neklausiau patarimų, nesistengiau ir t.t.
Man žiaurus smūgis buvo jų liudijimai, kai viskas buvo priešingai.
Labai keista, kad iki tol buvusi puiki ir perspektyvi darbuotoja, po poros savaičių nuo direktoriaus pasiūlymo miške – tapau pačia blogiausia.
Jeigu aš buvau tokia tragiška darbuotoja nuo pat pradžių, tai kodėl jie pusė metų dar mane laikė darbe, siuntė į dvi komandiruotes užsienyje?
Tiesiog direktorius visą laiką savininkui ir aplinkiniams kalė į galvą, kad esu netikusi. Sistemingai.
Ir kai galiausiai Suomijoje vėl atmečiau jo pasiūlymą, tada buvo viskas“, – prisiminė Aušra.
Prokurorai rėžė: parodymai – nepatikimi
Bendradarbis Mantas per apklausą neprisiminė daugelio dalykų – negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti fakto, kad Aušra jam būtų pasakojusi apie vadovo naktinį Suomijoje, neatsiminė kitų komandiruotės į šią šalį detalių.
Tačiau Mantas atsiminė, kaip Aušra jam buvo sakiusi, kad šefas uždėjo ar bandė uždėti ranką jai ant kelio.
Kolega tvirtino negirdėjęs iš Aušros žodžių apie siūlymą pasimylėti „ant kapoto dangčio“.
To prokuratūrai pakako pripažinti vadybininkės parodymus nepatikimais ir nenuosekliais, nes kitiems žmonėms ji esą išsakė skirtingas versijas.
Atsivėrė ir psichiatrui
Gydant migreną, buvau nusiųsta pas psichiatrą – kaip tarpiniam tyrimui.
2019 metų rugpjūtį papasakojau gydytojui apie darbe patiriamą seksualinį priekabiavimą.
Tuo metu nebuvo jokių bylų, tada dar dirbau toje įmonėje“, – portalui lrytas.lt pasakojo Aušra B.
Psichiatras teisėsaugai patvirtino girdėjęs iš pacientės nusiskundimus, jog viršininkas lenda su seksualiniais pasiūlymais – ji skundėsi nerimu, įtampa, galvos svaigimu, pykinimu.
Tačiau medikas apie seksualinį priekabiavimą teigė jos neklausinėjęs.
Nors psichiatras per apklausą niekur neišreiškė abejonės, kad Aušra B. galėjo išgalvoti šią istoriją, neteisingai perteikti įvykius, prokurorai nusprendė, jog jei gydytojas nesiteiravo apie priekabiavimą, tai šio fakto jis nesureikšmino.
Taip nusprendę, pareigūnai pridūrė, jog padidintas kaunietės jautrumas kelia abejonių jos parodymų patikimumu.
Prokuratūros nutarime netenkinti skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kalbama netgi apie liguistą jautrumą, nors psichiatro parodymuose tokio apibūdinimo iš viso nėra minima.
Vadovas kaltę neigė
Kauno prekybos įmonėje šiuo metu nebedirba ir seksualiniu priekabiavimu apkaltintas direktorius.
Buvęs vadovas kategoriškai neigė priekabiavęs prie vadybininkės.
Su Aušra į Varėną vyko, nes ji pati minėjo, kad jai reikia pagalbos, klientas yra svarbus.
Kelionės metu jis Aušrai nepasakojo, kad turėjo lytinių santykių su savo draugo bičiule, nesiūlė sustoti prie gražių pušelių, neklausė, ar jos vyras turi meilužių, neišsakė jokių pastabų apie jos aprangą, komentarų „seksualizuota tema“.
Niekuomet nesiūlęs vadybininkei ir tapti jo meiluže, „užversti ją ant kapoto“, o kodėl ji tai išsigalvoja, nežinantis.
Jis buvo reiklus vadovas, kartais pasakydavo ir griežtesnį žodį, priklausomai nuo vadybininkų veiklos rodiklių.
Aušros darbo rezultatai esą sumažėjo – pavyzdžiui, jei per savaitę ji aplankydavo 40 ūkininkų, tai vėliau šis skaičius sumažėjo iki 10.
„Pastebėjau, kad Aušra pradėjo vengti darbinio kontakto su manimi, pasidarė nervingesnė, uždavus bet koki klausimą, pradėdavo jautriai reaguoti, nervuotis.
Matydavau, kad kartais darbe pravirkdavo. Kelis kartus esu klausęs Auiros ar jai visas gerai. Atsakydavo, kad gerai“, – pasakojo Simonas B.
Jis neneigė skambinęs Aušrai naktį į viešbutį, bet tai visai nebuvo seksualinis priekabiavimas – norėjo tik pasiteirauti, ar saugiai grįžo į numerį, nes kiti du bendradarbiai minėjo, kad buvo su jais kažkur išėjusi.
Direktorius darbe su Aušra neva elgęsis taip pat, kai ir su kitais pavaldiniais – kai rezultatai būdavo geri, ištardavo gerus žodžius, kai blogi, taip ir pasakydavo.
Išėjus Aušrai iš darbo, jos vyras po kurio laiko atvyko iki firmos būstinės ir apipylė buvusį šefą fekalijomis, dėl to sutuoktinis buvo nuteistas.
Pasak direktoriaus, dar ikiteisminio tyrimo metu Aušros sutuoktinio advokatas jam pareiškė, jog jei neatsiims civilinio ieškinio apipylimo fekalijomis byloje, bus parašytas pareiškimas į policiją dėl seksualinio priekabiavimo, apie tai sužinos ir žurnalistai.
Tačiau su pateiktomis sąlygomis bendrovės vadovas nesutikęs.
