Kaip rašoma Apeliacinio teismo pranešime, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtino kaltinamųjų kaltės dėl nužudymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje liko nepašalintos abejonės, jog nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti griūdamas dėl neblaivumo arba vėliau, jau išėjus kaltinamiesiems.
Apeliacinis teismas padarė priešingas išvadas, t.y. konstatavo, kad būtent kaltinamieji bendrais veiksmais sudavė smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas ir taip jį nužudė (nukentėjusiajam bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduoti smūgiai į veido, krūtinės, dilbio sritis), todėl kaltinamuosius pripažino kaltais dėl nužudymo ir paskyrė jiems aštuonerių ir devynerių metų laisvės atėmimo bausmes.
„Apygardos teismas atskirai vertino byloje surinktus įrodymus, nesusiedamas jų į visumą, todėl teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Prokuroras skunde prašė vertinti, kad nužudymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų (dėl menkavertės dingsties), bet apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutiko ir nepripažino šios aplinkybės, motyvuodamas, kad tikrosios konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų, priežastys byloje liko nenustatytos, neatmesta galimybė, kad konfliktas įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų, bet dėl asmeninio konflikto.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nužudymas nevertinamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, jei jis įvyksta tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų metu, pavyzdžiui, per išgertuves ir pan.
Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nužudytojo artimiesiems priteista neturtinė nuo 5 000 eurų iki 12 720 eurų (iš viso 37 720 Eur) žala ir turtinė žala.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
