Pravieniškių mafijos byloje – išskirtinės sąlygos Kauno policijos pareigūno sūnui ir kalinių paslapčių siena

Nors teismai jau keletą metų aiškinasi, kas įvyko vienoje Pravieniškių pataisos namų vadeivų kameroje, tai gali likti paslaptimi visam laikui. Galimi užpuolikai tyli, o jų auka neigia, jog buvo sumušta.

Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismas ne tik išteisino E.Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose iš viso nebuvo nusikalstamo susivienijimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 5, 2021, 8:26 PM, atnaujinta Jun 5, 2021, 8:26 PM

Visi žino, bet niekas nekalba. Su tokia situacija susidūrė teisėjai, nagrinėjantys vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą.

Kol Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjai dar bando aiškintis, kas 2012 metais sužalojo vieną kalinių vadeivų Vidmantą Grigaliūną ir kelis kitus nuteistuosius, Kauno apygardos teismas nusprendė padėti tašką.

Grupuotės nebuvo?

Kauno apygardos teismas ne tik išteisino V.Grigaliūno sumušimu kaltintą 32 metų Edgarą Zapustą, bet ir pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose nebuvo nusikalstamo susivienijimo.

„Byloje nėra pakankamai tvirtų duomenų, kad E.Zapustas buvo susivienijęs su kitais asmenimis daryti apysunkius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, kad su tais asmenimis jį siejo pastovūs, glaudūs, tvirti tarpusavio ryšiai, buvo pasiskirstyta vaidmenimis ar užduotimis“, – teigiama Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

Tuo pat metu VAT penkiolika buvusių Pravieniškių pataisos namų gyventojų teisiami už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.

Nutarė teisti atskirai

Pravieniškių mafija pramintai grupuotei, pareigūnų duomenimis, priklausė ir E.Zapustas, tačiau tuo metu, kai prasidėjo tyrimas, jis jau buvo išėjęs į laisvę ir išvykęs į užsienį.

Už jaunuolio užpuolimą teistas buvęs Kauno policijos pareigūno sūnus į Lietuvą buvo sugrąžintas 2019 metais, o jo byla atskirta ir perduota Kauno teismui.

Nors advokatai buvo pateikę prašymą šias bylas sujungti, E.Zapustą nuspręsta teisti atskirai.

Kratėsi aukos vaidmens

Vienas Pravieniškių pataisos namų lyderių V.Grigaliūnas buvo sumuštas 2012 metų gegužės 17-ąją. Sulaukę, kol „kamora“ vadinamoje lyderių kameroje V.Grigaliūnas liks vienas, į ją įsiveržė apie dešimt kalinių.

V.Grigaliūnui padarytus sužalojimus prokuratūra įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą kankinant itin žiauriai. Vyrui buvo sulaužytos abi kojos, ranka bei pirštas, sumušta galva, ant rankų ir kojų buvo matyti pjautinių žaizdų.

Įvairiais daiktais apsiginklavę užpuolikai greitai išsiskirstė. V.Grigaliūnas tiesiai iš kameros buvo išvežtas į ligoninę, tačiau nepripažino tapęs kitų nuteistųjų auka.

Ikiteisminio tyrimo metu V.Grigaliūnas tikino neblaivus ėjęs į tualetą ir nugriuvęs nuo laiptų. Teisme jis aiškino, jog būdamas neblaivus norėjo pasiimti telefoną, bet prarado pusiausvyrą ir įkrito į laiptinės šachtą.

Nors ekspertai pripažino, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui nuo laiptų, V.Grigaliūnas ir toliau tylėjo.

Sugadino net grindis

Tylėjo ir tie, kurie galėjo dalyvauti šioje egzekucijoje, nors tarp Pravieniškių pataisos namų gyventojų tai buvo vieša paslaptis.

Po V.Grigaliūno sumušimo į jo kamerą persikėlęs ir vadinamuoju „verchu“ tapęs Ruslanas Laško pareigūnams pasakojo, jog po šio įvykio praėjus maždaug dešimčiai dienų vienas nuteistųjų – Deividas Vonžodas jam parodęs ranka į „kamoros“ grindis bei jose likusias žymes ir pasakęs, kad grindis apgadino metaline lazda mušdamas V.Grigaliūną.

„Va, žiūrėk, kaip daužiau Vidmą, net grindis sudaužiau“, – tokius D.Vonžodo žodžius prisiminė su pareigūnais ėmęs bendradarbiauti R.Laško. Sugadintos „kamoros“ grindys vėliau buvo pakeistos.

R.Laško teigė, kad tą kartą, kai D.Vonžodas rodė apgadintas grindis, kartu su juo į „kamorą“ buvo atėję E.Zapustas bei Tomas Mimonskas. Iš situacijos R.Laško supratęs, kad jie visi trys ir sumušė V.Grigaliūną vykdydami įtakingų kalinių Aido Kupčiūno, Andriaus Obelieniaus ir Artūro Račkelio nurodymą.

Gandai – ne įrodymas

Panašią versiją pareigūnams pasakojo ir kitas nuteistasis Vitalijus Tokeris, tačiau jis tvirtino tik matęs, kad A.Kupčiūnas kalbėjosi su T.Mimonsku, E.Zapustu. Kad būtent jie galėjo sumušti V.Grigaliūną, jis teigė girdėjęs tik iš nuteistųjų kalbų.

Tokie liudytojų parodymai Kauno apygardos teismo neįtikino.

Teismas pabrėžė, kad kaltei pagrįsti neužtenka vien abstraktaus žinojimo apie nusikaltimą ir iš kitų asmenų pasakojimų gautos informacijos.

Anot teismo, liudijimai turi būti pagrįsti konkrečiais faktais.

Kiti už šį nusikaltimą teisiami kaliniai apie V.Grigaliūno sumušimą nekalba. Jie yra pasakoję tik apie po to „kamoroje“ įvykusį perversmą.

Pagal nerašytas pataisos namų taisykles, jeigu „kamoros verchas“ yra sumušamas, iš šios patalpos turi išsikraustyti ir visi tuo metu su juo gyvenę nuteistieji.

Tuomet su V.Grigaliūnu gyveno prieš keletą metų Kaune nušautas Deimantas Bugavičius.

Jam persikėlus į kitą sektorių lyderių kamerą užėmė A.Kupčiūnas, R.Laško ir A.Obelienius.

Netaupė laiko ir lėšų

Edgaras Dereškevičius, D.Vonžodo advokatas:

„Tai, kad E.Zapusto bylą nagrinėjo atskirai, prasilenkia su ekonomiškumu, nes reikėjo apklausti daugybę tų pačių liudytojų. Atrodo, kad tai galėjo būti valstybės kaltintojų bandymas tokiu būdu užbėgti už akių VAT vykstančiam procesui.

Jei Kauno apygardos teismas vienam asmeniui būtų priėmęs kaltinamąjį nuosprendį, tai būtų tarsi pavyzdys pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui. Manau, kad atskyrus bylas buvo siekiama tikslų, apie kuriuos garsiai nekalbama.

D.Vonžodas kaltinamas tais pačiais nusikaltimais, kuriais buvo kaltinamas ir E.Zapustas. Jie buvo tuose pačiuose pataisos namuose, tame pačiame sektoriuje, bet iš D.Vonžodo buvo atimta teisė išgirsti, kaip vyksta procesas, ką sako jam reikšmingi liudytojai ir ką kalba pats E.Zapustas. Į šios bylos posėdžius D.Vonžodas net nebuvo pakviestas. Tai – akivaizdus žmogaus teisės į teisingą teismą pažeidimas.“

Egzekucija – Kaune

E.Zapustas liūdnai pagarsėjo prieš 13 metų, kai Kauno centre, Laisvės alėjoje, prie naktinio klubo „Siena“, buvo nužudytas 23 metų T.Vaismanas iš Balbieriškio (Prienų r.). Jis į Kauną buvo atvykęs su savo draugu.

2007 metų gruodžio 21-osios paryčiais jaunuolius užpuolė E.Zapustas ir D.Vonžodas, kuriam tuo metu buvo 20 metų. Konfliktas įsiplieskė klubo drabužinėje, o lauke smurtautojai nutarė susidoroti su jiems neįtikusiais vaikinais.

Aukos buvo daužomos kumščiais, spardomos, o D.Vonžodas abiem jaunuoliams smogė peiliu. T.Vaismanas nuo dūrių mirė, o D.Utmanas buvo sunkiai sužeistas – jo gyvybei buvo iškilęs didelis pavojus.

D.Vonžodui teismas skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę, o E.Zapustas buvo pripažintas kaltu tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir atsipirko 2 metų laisvės atėmimo bausme. Tiesa, pridėjus bausmes už ankstesnius nusikaltimus jam buvo skirti 5 metai nelaisvės.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.