Iki gyvos galvos nuteistas Tulpinių vadeiva A. Vertelka savo aukoms gailesčio nejaučia: ramybės neduoda ir už grotų

Už kelias žmogžudystes kalėti iki gyvos galvos nuteistam Tulpinių gaujos vadeivai Algimantui Vertelkai viltį grįžti į laisvę žlugdo pasipūtimas ir nenoras pripažinti, kad jo rankos suteptos krauju.

Savo kaltės nepripažįstantis ir neatgailaujantis A.Vertelka liko už grotų.<br>T.Bauro nuotr.
Savo kaltės nepripažįstantis ir neatgailaujantis A.Vertelka liko už grotų.<br>T.Bauro nuotr.
Savo kaltės nepripažįstantis ir neatgailaujantis A.Vertelka liko už grotų.<br>T.Bauro nuotr.
Savo kaltės nepripažįstantis ir neatgailaujantis A.Vertelka liko už grotų.<br>T.Bauro nuotr.
Savo kaltės nepripažįstantis ir neatgailaujantis A.Vertelka liko už grotų.<br>T.Bauro nuotr.
Savo kaltės nepripažįstantis ir neatgailaujantis A.Vertelka liko už grotų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 23, 2021, 6:16 PM

Tikina, kad išėjęs į laisvę dirbs ir bus pavyzdingas pilietis, tačiau sėdėdamas už grotų pažeidinėja taisykles ir nei pripažįsta savo kaltės, nei gailisi.

Taip elgiasi Alytaus pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos atliekantis 60 metų panevėžietis A.Vertelka.

Jis teismo prašė nustatyti jam terminuotąją laisvės atėmimo bausmę, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.

Nenori atlyginti žalos

Kalinio prašymą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pagal įstatymus A.Vertelka turi teisę prašyti įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti į terminuotąją bausmę, bet neatitinka pagrindinio reikalavimo, kad kalinimo laikas sutrumpėtų, – nepripažįsta savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų ir iki šiol nėra atlyginęs visos žalos savo aukų artimiesiems.

Neseniai Alytaus pataisos namai gavo antstolių vykdomąjį raštą, kuriame teigiama, kad Pinčios pravardę turintis A.Vertelka yra skolingas 932 eurus, tačiau šių pinigų net nesirengia mokėti, nors per tą laiką, kai kali Alytuje, į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 5212 eurų ir 31 centas.

„Tai rodo jo cinišką požiūrį į nukentėjusiųjų interesų tenkinimą ir akivaizdu, kad jam svarbiausia yra asmeninių poreikių tenkinimas“, – taip A.Vertelką įvertino teismas.

Iki šiol jaučiasi vadeiva

Tulpinio prašymą nagrinėjusiems teisėjams užkliuvo ne tik jo požiūris į nukentėjusiuosius, bet ir elgesys už grotų.

Nei Alytaus pataisos namų, nei tuomečio Lukiškių kalėjimo darbuotojai A.Vertelkos nė iš tolo negali pavadinti pavyzdingu kaliniu.

„Jis linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę, didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose, pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis ir noru valdyti situaciją“, – rašoma A.Vertelkos charakteristikoje.

Per 20 metų, praleistų už grotų, Tulpinių vadeiva už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bet dėl įvairių nusižengimų ir įstaigos vidaus taisyklių pažeidimų yra baustas 16 kartų. Septynis kartus nuobaudos skirtos vien dėl to, kad kartu su kitais kaliniais atsisakė dirbti nemokamus darbus, pavyzdžiui, tvarkyti kiemą, į kurį nuteistieji išvedami pasivaikščioti.

Pastarąjį kartą Pinčia nusižengė šių metų lapkričio 24 dieną ir taip pats sumažino savo galimybes įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuotąja laisvės atėmimo bausme.

Gali vėl nusikalsti

„Šių metų birželio 16 dienos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu A.Vertelkai buvo nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti, tad akivaizdu, kad net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesugebėjo teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms.

Nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių ir gali vėl nusikalsti“, – nusprendė teismas.

Tai buvo jau antras A.Vertelkos bandymas išeiti į laisvę.

2020 metų pradžioje jis buvo įteikęs panašų prašymą Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir tada nė žodžiu neužsiminė apie atgailą.

Teismas tai įvertino kaip esminę klaidą ir prašymą iš karto atmetė.

Aukų sąrašas labai ilgas

Atgailauti A.Vertelka tikrai turi dėl ko. Nepriklausomybės atgavimo pradžioje Panevėžyje, Tulpių gatvėje, susibūrusi gauja netrukus tapo žinoma visoje Lietuvoje kaip viena kruviniausių grupuočių. Ji nevengė iš kelio šalinti nei konkurentų, nei saviškių, kurių ištikimybe būdavo suabejojama.

Grupuotės vadeivomis tapo buvęs sportininkas A.Vertelka ir Virginijus Baltušis.

Manoma, kad Tulpiniai yra nužudę daugiau kaip 30 žmonių. A.Vertelka siejamas su 11, V.Baltušis – su 22 žmogžudystėmis.

Susidorojo itin žiauriai

Garsiausią nusikaltimą, po kurio ir buvo demaskuoti, Tulpiniai įvykdė 2000 metų liepos 6 dieną, kai pagrobė ir nužudė „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir verslininko vairuotoją Alfonsą Galminą.

Šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas. Policijos pareigūnais apsimetę Tulpiniai sustabdė A.Galmino vairuojamą automobilį ir pagrobė visus tris juo važiavusius vyrus. Vėliau iš jų prievarta išgavo banko korteles ir jų kodus, o visas tris aukas nužudė. V.Galminas buvo pasmaugtas, o abu Kiesai nušauti į galvą.

Lavonai buvo išrengti, galvos atskirtos nuo kūnų ir užkastos atskirai. Jų iki šiol nerasta. Kaip teigiama, į plastikinius maišus sudėtas galvas į kitą vietą nuvežė ir užkasė pats A.Vertelka.

Vėliau nusikaltėliai prisipažino, kad nustebo automobilyje išvydę G.Kiesaus sūnų.

Jie nebuvo numatę, kad G.Kiesus užsuks į Vilniaus oro uostą pasiimti iš užsienio grįžusio sūnaus, tačiau pasigailėti jaunuolio net neplanuota.

Kapojo, skandino, degino

Po šio nusikaltimo ant kojų buvo sukeltos ne tik Panevėžio, bet ir Vilniaus policijos pajėgos, o už grotų atsidūrę eiliniai gaujos nariai pradėjo pasakoti tokias savo nusikaltimų detales, nuo kurių kriminalistams šiaušėsi plaukai.

Taip išsiaiškinta, kad 1994 metais gaujos nariai nužudė tris savo bendrininkus, – iš laidotuvių Biržuose į Panevėžį važiavusius Gintarą Maskoliūną, Pavelą Sereikį ir Gintarą Tamošiūną.

Jų automobilis buvo apsuptas ir apšaudytas kelyje.

1999 metais Tulpiniai susidorojo su kitu bendražygiu – Sauliumi Janoniu.

Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje, į kurį jau anksčiau buvo sumesta daugiau Tulpinių aukų.

Nužudytų žmonių kūnai būdavo ne tiktai skandinami, bet ir įbetonuojami, kad niekada neišplauktų į paviršių.

Nupjauti galvą taip pat buvo išskirtinis šios gaujos bruožas. Taip buvo daroma tikintis, kad kūnus bus sunkiau surasti ir atpažinti.

Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, Tulpiniai sudegindavo.

Teigiama, kad A.Vertelkai jau buvo nusibodę sukti galvą, kaip paslėpti vieno ar kito nužudytojo kūną, todėl jis buvo sumąstęs, jog reikia įsigyti didelę mėsos malimo mašiną, kuri galėtų sutraiškyti ir žmogaus kaulus. Bet šio sumanymo atsisakyta sužinojus, kad sumalti galima tik sušaldytus kūnus.

Niekada nepripažino kaltės

A.Vertelka buvo sulaikytas praėjus penkiolikai parų nuo Kiesų ir A.Galmino nužudymo.

Per kratą pas jį buvo rastas maišelis su narkotikais. Nors vėliau įtarta, kad kvaišalai gaujos vadeivai galėjo būti specialiai pakišti, tąkart niekas dėl to nesuko galvos.

Narkotikai tapo priežastimi laikyti A.Vertelką už grotų. Tai ir buvo pareigūnų tikslas.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose gaujos vadeiva kaltu neprisipažino.

Kad bylos jo atžvilgiu buvo suklastotos, Pinčia teigė ir savo retuose interviu žiniasklaidai.

„Nebuvo jokių nužudymų. Kaltinamajame akte visur prirašytas žodis „galimai“.

Kai teisme vieno ožio paklausiau, ar jis mane pažįsta, pasakė, kad ne, bet remiantis jo parodymais mane ir nuteisė.

Visur rašė, kad mano viloje vyko kažkas žiauraus, tačiau nieko ten nerado. Nuo tvenkinio, iš kurio ištraukė kažkieno kūnus, iki tos vilos yra bent trys kilometrai. Kas ten ką įmetė, tegul jų ir klausia. Turėjo nužudymus prie Tulpinių pririšti, ir tiek. Sukūrė legendą, pranešė spaudai – tiek ir tereikėjo“, – 2016 metais TV3 televizijai kalbėjo A.Vertelka.

Nuteistas du kartus

Nors A.Vertelka neigė savo kaltę, teisėsaugininkams pavyko įrodyti, kad jis asmeniškai dalyvavo keliose žmogžudystėse.

Jam dviejose bylose buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už abiejų Kiesų ir jų vairuotojo A.Galmino nužudymą, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo sušaudymą 2000-ųjų lapkritį, Panevėžio verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių nužudymą 2000-ųjų birželį ir Panevėžio nusikalstamo pasaulio veikėjo Virginijaus Marščionkos nužudymą 1997 metais.

Kartu su A.Vertelka iki gyvos galvos taip pat nuteisti V.Baltušis ir Audrius Andrušaitis.

Teismus užvertė skundais

V.Baltušis ir A.Andrušaitis tyliai atlieka bausmes, o A.Vertelka teisėsaugininkams ramybės neduoda ir sėdėdamas už grotų.

Tiek anksčiau atlikdamas bausmę Lukiškėse, tiek dabar Alytuje A.Vertelka nuolatos rašo skundus teismams ir kaltina įkalinimo įstaigų administraciją pažeidžiant jo teises.

Pinčiai kliūva viskas – prižiūrėtojų nurodymai eiti dirbti, nes tai esą žemina jo orumą, tarnybinio šuns elgesys – esą jis per kratą ištepliojo jo švarią patalynę, per daug skurdus prekių pasirinkimas įkalinimo įstaigos parduotuvėse, krepšinio žaidimas su homoseksualiais asmenimis, per daug reti pasimatymai su buvusia mylimąja, 1992 metų Misis Lietuva Vilija Stankiuviene ir jųdviejų sūnumi Titu.

Netgi tada, kai jo kameroje buvo rasta kompaktinis diskas su erotiniu filmu, A.Vertelka parašė skundą teismui ir išvadino pareigūnus žiopliais, nes esą tame diske – ne erotika, o visiems gerai žinomas filmas „Karibų piratai“.

„Man skiria nuobaudas už viską. Esu gavęs ir už tai, kad pasivaikščiojimo metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos. Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, pasakei „laba diena“ – nuobauda, nepasakei „laba diena“ – vėl nuobauda“, – viename teisme skundėsi Pinčia. Nors ir nuteistas iki gyvos galvos, jis nepraranda vilties išeiti į laisvę.

„Nusipirkčiau namuką pamiškėje, gyvenčiau ir ilsėčiausi“, – savo svajonę yra įvardijęs A.Vertelka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.