„Kaltu prisipažįstu“, – ištarė teisiamasis Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama buvusio Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybininko byla.
Kaltės prisipažinimas ir atgailavimas V.Kavaliauskui šiek tiek padėjo.
Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimą, departamentui priklausančių lėšų pasisavinimą ir informacijos, kuri yra valstybės paslaptis, praradimą teismas buvusiam pareigūnui skyrė pusšeštų metų laisvės atėmimą, tačiau bausmę iš karto sumažino trečdaliu, todėl V.Kavaliauskui pataisos namuose reikės praleisti 3 metus ir 8 mėnesius.
Teismas taip pat uždraudė V.Kavaliauskui penkerius metus dirbti žvalgybos institucijose bei valstybės tarnyboje ir įpareigojo nuteistąjį atlyginti visą iš departamento pagrobtą sumą – 888 tūkst. 152 eurus ir 15 centų.
V.Kavaliauskas tvirtino, kad tiek pinigų neturi, nes beveik visus iššvaistė – nemažai iš KAM pagrobtų pinigų investavo į kriptovaliutas, tačiau šios investicijos esą neatsipirko.
Vis dėlto tikimasi, kad bent dalį pinigų pasiseks atgauti pardavus V.Kavaliausko turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotas buvusio žvalgybininko automobilis, dalis buto, kriptovaliutų piniginės, 41 namuose rastas laikrodis ir šiek tiek grynųjų įvairia valiuta, tarp jų ir Ukrainos grivinomis.
Kadangi byla susijusi su informacijos, kuri yra valstybės paslaptis, praradimu, Vilniaus apygardos teismas rengė uždarus posėdžiuose ir net paskelbus nuosprendį nė viena proceso šalis V.Kavaliausko padarytų nusikaltimų nekomentavo.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tik prasitarė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai, po Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pradėto vidinio tyrimo, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šioje institucijoje buvo naudojamos jai skirtos lėšos.
Atlikus tyrimą buvo pasigesta beveik 900 tūkst. eurų, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, kelerius metus nuo 2016-ųjų savinosi V.Kavaliauskas.
„Atskleisti nusikaltimų padarymo aplinkybių ir motyvų negalėčiau, bet jie buvo padaryti atliekant žvalgybinį darbą, klastojant dokumentus“, – sakė A.Anušauskas.
Vidinio patikrinimo medžiaga buvo perduota Generalinei prokuratūrai. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pernai gruodžio 14-ąją V.Kavaliauską sulaikė.
Buvęs žvalgybos darbuotojas už grotų praleido pusmetį.
Šių metų birželio 14 dieną jis buvo paleistas į laisvę su apykoje, kurią nešios iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šį nuosprendį V.Kavaliauskas dar gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Jeigu jis to nepadarys, pataisos namuose gali atsidurti maždaug po mėnesio.
A.Anušauskas pripažino, jog šis Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vidinis patikrinimas parodė, kad čia trūksta kontrolės, todėl šiemet buvo atliktas dar vienas vidinis tyrimas, po kurio buvo atleisti ar kitaip nubausti keli pareigūnai.
