Verdiktas bus skelbiamas lapkričio 3 dieną.
Paskutinis nuosprendis Celofaną pasivys įkalinimo įstaigoje, kurioje jis šiuo metu atlieka bausmę už finansines machinacijas.
A.Kandrotas į teisėsaugos akiratį pateko ir dėl riaušių, kurios pernai rugpjūtį įsiplieskė prie Seimo.
Byloje dėl šmeižto nukentėjusiuoju yra pripažintas advokatas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos viršininko pavaduotojas Šarūnas Mickevičius, kuris taip pat yra pakliuvęs į skandalingą istoriją – buvo sulaikytas galimos korupcijos byloje, kurioje suspurdo ir sostinės prokurorai Nerijus Marcinkevičius, Ugnius Vyčinas, jų kolega iš Kauno Donatas Puzinas, kiti teisėsaugos pareigūnai. Ši byla dar nėra baigta.
Pažėrė skambių kaltinimų
Iškėlus bylą advokatui ir pareigūnams, Celofanas viešai ėmė žarstytis kaltinimais, dėl kurių Š.Mickevičius tvirtino buvęs apšmeižtas ir kreipėsi į teisėsaugą.
Pavyzdžiui, „Youtube“ kanale A.Kandrotas pareiškė, kad prokuroras D.Puzinas tarėsi su Š.Mickevičiumi, kokią sumą reketuoti iš vieno nukentėjusiojo, o jis, A.Kandrotas, neva irgi buvo „pripliusuotas“ prie tos bylos.
Kaltinamajame akte yra ir daugiau epizodų, kur, tyrėjų duomenimis, Celofanas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Viename jų Celofanas rėžė, kad advokatas Š.Mickevičius ir prokuroras D.Puzinas esą klastojo A.Kandroto bylas.
Panašūs kaltinimai liejosi ir toliau – Š.Mickevičius, neva padedamas D.Puzino, „susitvarkydavo“ už kyšius bylas.
Pasak Celofano, atsisakiusiems mokėti pinigus, baudžiamosios bylos būdavo „sukuriamos“.
„Kaip ir mano atveju, D.Puzinas yra sukurpęs net dvi“, – dėstė A.Kandrotas.
Advokato pėdsako nerado
Tačiau panašu, kad Celofanas, pats įklimpęs iki ausų įvairiose aferų istorijose, tiesiog vaizdavo save auka.
Teisėsauga nesurinko jokių duomenų, kad A.Kandroto atžvilgiu būtų klastojamos bylos ar jis patirtų kitokį susidorojimą, persekiojimą, prie kurio rankas būtų prikišęs Š.Mickevičius ar teisėsaugos institucijos.
Advokatas pateikė 20 tūkst. eurų civilinį ieškinį A.Kandrotui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Prokurorė J.Petraitytė savo baigiamojoje kalboje prašė teismo priteisti iš Celofano mažesnę, 7 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Išteisinimo siekiantis A.Kandrotas savo kaltės nepripažįsta.
Veikė su bendrininku
Be minėtos bylos dėl šmeižto, „kovotojo už teisybę“ biografijoje kirba ilga bylų virtinė.
Vienas aktyviausių pernykščio „Šeimų maršo“ organizatorių, anksčiau triskart teistas A.Kandrotas-Celofanas už grotų 2022 metų pradžioje atsidūrė ne dėl savo visuomeninės veiklos, o dėl finansinių aferų.
Kauno apygardos teismas Celofanui už padėjimą įvykdyti turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą veikiant bendrininkų grupėje 2021 metų vasarį buvo skyręs 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimą, iš jų 10 mėnesių jis turi praleisti įkalinimo įstaigoje, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas.
A.Kandrotui Apeliacinis teismas paskyrė realų 1 metų ir 9 mėnesių įkalinimą. Celofanui laisvės atėmimo bausmė subendrinta su anksčiau priimtu Alytaus teismo nuosprendžiu.
Kartu su A.Kandrotu finansinių machinacijų byloje nuteistas ir kaunietis Paulius Boreika, jam už grotų teks praleisti pusmetį.
Teismas nustatė, kad P.Boreika, eidamas privačios įmonės direktoriaus pareigas, buvo aferų vykdytojas, o A.Kandrotas – padėjėjas.
Teisėsaugos pareigūnų žiniomis, P.Boreika apgaulingai organizavo jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į ją fiktyvius apskaitos dokumentus, gautus iš Celofano.
Išgryninta beveik 100 000 eurų
Pasak tyrėjų, bendrovė apsirūpino fiktyvių sandorių dokumentais – sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos pajamų orderiais, kuriuose būdavo parašyta, kad tokia ir tokia įmonė neva atliko jai pačių įvairiausių darbų ir paslaugų. Pavyzdžiui, išnuomojo koncertinę sceną, pasirūpino ir jos montavimu bei demontavimu, įgarsinimu, apšvietimu, bet nieko panašaus tikrovėje nevykdė.
Apsirūpinęs fiktyviomis sąskaitomis faktūromis P.Boreika pinigus išgrynindavo bankomatuose ir, kaip pats tvirtino, perduodavo A.Kandrotui.
Bankomatuose iš viso buvo išgryninta daugiau nei 93 tūkst. eurų, o valstybei padaryta žala, sąmoningai pateikus neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, siekia 22 tūkst. 300 eurų.
Tiesa, A.Kandrotui buvo pateikti kaltinimai, susiję su šiek tiek mažesne suma. Pasak pareigūnų, A.Kandrotas padėjo P.Boreikai pasisavinti 59 tūkst. 290 eurų.
Abu bendrininkai kaltę neigė, apskundė nepalankų Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Apeliacinis teismas P.Boreiką dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo išteisino, tačiau jis liko pripažintas kaltu dėl lėšų pasisavinimo.
Teisiamas nuo 2010 metų
Pirmą kartą A.Kandrotas buvo teisiamas 2010 metų rugsėjį. Tada Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas įmonės savininkas ir direktorius jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007–2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jo atleidimą ir užmokestį.
A.Kandrotas tikino, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, dokumentai buvo pas jo motiną rūsyje. Ten jie esą buvo sulieti vandeniu, todėl dalies jų neberanda. Po metų bauda Celofanui buvo pakeista 10 parų areštu.
2008-aisiais Celofanas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų, – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijomis iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį Vilniaus apygardos teismas A.Kandrotui skyrė 1 metų ir 7 mėnesių realią įkalinimo bausmę.
Atlikęs bausmę Celofanas nenurimo. 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu). Belangės tąsyk jis išvengė, nes vienų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Be visų minėtų bylų A.Kandrotui buvo iškeltos dar dvi bylos dėl galimai neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kurios buvo perduotos į Kauno apygardos teismą.
