Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, susijusią su prieš 14 metų nužudyta uostamiesčio medike Inga Žitkevičiene, – žiauriai sumušta 33 metų moteris aptikta negyva savo bute, kuriame tą naktį lankėsi E.Montvydas ir V.Valius.
Su moterimi bendravę vyrai slapstėsi nuo teisėsaugos. Anksčiau ne kartą teistas V.Valius sulaikytas Klaipėdoje, o E.Montvydas spruko į Didžiąją Britaniją ir ten buvo sučiuptas po 2 metų.
Už grotų pasiuntė 11 metų
V.Valius teigė fizinio smurto prieš pažįstamą moterį nenaudojęs, ją esą mušęs E.Montvydas. Pastarasis iš pradžių vertė kaltę bendrininkui, bet paskui iš esmės pakeitė ankstesnius parodymus – prisipažino nužudęs I.Žitkevičienę, kurios anksčiau nepažinojo.
E.Montvydui už tai, kad sumušė ir nužudė Klaipėdos miesto ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamente slaugytoja dirbusią I.Žitkevičienę, skirta 11 metų nelaisvės. V.Valius išlipo sausas iš balos – buvo išteisintas.
Vertė keisti parodymus?
Tuo ši istorija nesibaigė. Po 3 metų, narpliojant kitą V.Valiui inkriminuotą sunkų nusikaltimą, tyrėjams kilo pagrįstų įtarimų, kad E.Montvydas (vėliau jis pasikeitė pavardę) parodymus dėl medikės nužudymo pakeitė ne savo noru, o patyręs fizinį ir psichologinį smurtą.
Nuteistąjį prisiimti kaltę dėl nužudymo esą galėjo priversti tada Klaipėdos apskrities policijos komisariate dirbęs pareigūnas Edmundas Tautavičius ir jo kolega V.M. Įtarimai pareikšti ne tik jiems, bet ir E.Montvydo advokatui klaipėdiečiui Mariui Navickui.
Ši trijulė įvardyta kaip išvien su V.Valiumi veikusi organizuota nusikalstama grupė.
V.Valius ir buvę policininkai kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, trukdymu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susietas pareigas be kyšininkavimo požymių.
Susipyko prie vaišių stalo
Tragedija viename uostamiesčio daugiabutyje įvyko 2008 metų liepos 20-osios naktį. Išvakarėse E.Montvydas svečiavosi pas V.Valių, su kuriuo jį siejo kažkokie reikalai. Abu gurkšnojo alkoholį.
Teisme vyrai pasakojo, kad tuo metu I.Žitkevičienė į V.Valiaus mobilųjį telefoną neva atsiuntusi viliojančią žinutę su savo nuotrauka. Tada V.Valius ketveriais metais jaunesniam draugui pasiūlė pas ją nuvažiuoti – esą moteris savo sutuoktinį ką tik išlydėjusi į Palangos oro uostą. E.Montvydas jos anksčiau nepažinojo.
„Mes su Inga bendravome maždaug metus, ji turėjo daug vyrų, aš su ja nesipykau, vienas kitam nebuvome įsipareigoję“, – teisme pasakojo V.Valius.
Virtuvėje trijulė gurkšnojo viskį ir šampaną. Konfliktas, pasak E.Montvydo, kilo po to, kai buto šeimininkė jam netyčia apliejo kelnes. Dėl to įsiutęs svečias jai ranka trenkė per veidą, prakirto antakį.
Abu sugėrovai pradėjo daužyti taureles į sieną ir stalą, paskui susitaikė. Šeimininkė su E.Montvydu nuėjo parūkyti į balkoną.
Mušeiką kvietė į miegamąjį?
„Ji supyko, kad kambaryje nukračiau cigaretės pelenus. Eidama iš balkono pamanė, kad aš jai tyčia pakišau koją, užsimojo. Aš jai trinktelėjau, po to vėl susitaikėme“, – teisme įvykius prisiminė E.Montvydas.
Varomas iš namų E.Montvydas norėjo susirinkti savo daiktus, bet šeimininkė esą vėl užsiplieskė: „Ėmė mane žeminti, spardyti. Tada čiupau vazą ir paleidau į jos pusę. Kliuvo į galvą – ji parvirto.“
Anksčiau I.Žitkevičienės nematęs E.Montvydas teigė, kad ji nesupyko, net pakvietė į miegamąjį pasimylėti: „Nusirengęs likau su apatiniais, bet supratau, kad nepavyks, – buvau per daug išgėręs.“
Sveikata trykštantis vyras įsižeidė, kad moteris jį neva išvadino impotentu, nesusivaldė, vėl trinktelėjo jai į veidą, kitas kūno dalis: „Krisdama ant grindų ji užsikabino už papūgėlių narvelio.“
Medikė pagalbos nesulaukė
Ką tuo metu veikė kitas puotos dalyvis – ištekėjusios, nepilnametį sūnų auginusios klaipėdietės pažįstamas V.Valius, kuriam ji svetingai atvėrė savo buto duris, vaišino?
V.Valius tvirtino žiūrėjęs televizorių, po to prigulė ant sofos. Kaimynai naktį laiptinėje girdėjo kažkokius trenksmus – įkaušę vyriškiai ten, regis, daužė gėlių vazonus.
Velionės draugas V.Valius teisme negalėjo paaiškinti, kodėl atsivedęs E.Montvydą į svetimą butą jam leido net 4 valandas mušti ir niekinti moterį.
Sužalojęs šeimininkę E.Montvydas paskubėjo nešdintis – vienomis trumpikėmis išbėgo į lauką. V.Valius jam išnešė maišelį su drabužiais, o paskui išsigandęs nuskuodė savais keliais.
E.Montvydas tikino, kad paryčiais, jam išeinant iš buto, I.Žitkevičienė neva dar buvo gyva: „Ji gulėjo prieškambaryje alkūnėmis atsirėmusi grindis.“ V.Valius prisiminė norėjęs kviesti greitąją pagalbą, bet moteris neva pasakiusi, kad jai nieko nereikia, nes pati yra medikė.
Iš aukos buvo išsityčiota
Išvydę bute ant grindų tarp išvartytų daiktų gulinčią negyvą moterį net visko regėję kriminalistai pašiurpo. Iš aukos pasityčiota – kūnas buvo apdėliotas užkandžiais, vaisių skiltelėmis.
I.Žitkevičienė mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Teismo medicinos ekspertai suskaičiavo, kad jai į galvą ir kaktą smogta 13 kartų. Dar 20 smūgių pėdsakai aptikti ant kitų kūno dalių.
Nužudytos medikės artimieji reikalavo E.Montvydą ir V.Valių nuteisti už itin cinišką ir žiaurų nusikaltimą – gyvybės atėmimą kankinant žmogų ar kitaip tyčia jį žalojant.
Teisiamieji kratėsi kaltinimų – aiškino, kad moteris tąnakt galėjo pasikviesti dar vieną vyrą, su kuriuo jų akivaizdoje bendravo telefonu. Galbūt jis pribaigė E.Montvydo sužalotą auką?
E.Montvydo advokatas M.Navickas prašė surasti ir apklausti tą naktį I.Žitkevičienės bute neva buvusį vyrą, kurio niekas nematė. To paties reikalavo ir V.Valiaus advokatas Aivaras Surblys.
Teismas kaltinamųjų pasakojimus apie trečiąjį žudiką įvertino kaip advokatų gynybos versiją.
Bėglį aptiko aukos brolis
Abu vyrai nežinojo, kur dingo moters bute buvusi vaizdo kamera, DVD grotuvai, fotoaparatas, rankinė su dokumentas, kiti daiktai, kurių vertė siekė 9400 litų (apie 2700 eurų).
Išnešta dar 800 litų (apie 230 eurų) ir 3 tūkst. eurų.
Giminaičiai pasakojo, jog I.Žitkevičienė kartais V.Valiui skolindavo pinigų. Pastarasis teisme neneigė, kad jį ir nužudytą medikę siejo draugiški santykiai.
Po kelių mėnesių V.Valius paleistas iš areštinės. Jis, kaip žudynių vietoje buvęs asmuo, kaltintas tiktai dėl nusikaltimo slėpimo, daiktų vagystės, bet teismas ir tokių nusikaltimų neįžvelgė.
Nuo smurto atsiribojęs V.Valius aiškino padėjęs rasti E.Montvydą – pranešė policijai, kad jis gali slapstytis užsienyje. Iš tikrųjų bėglio pėdsakus aptiko nužudytos medikės artimieji.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose dirbęs jos brolis Genadijus Solovjovas Londono policijai nurodė ieškomo E.Montvydo adresą. Lietuvis Didžiojoje Britanijoje gyveno su suklastotu brolio pasu.
Pribloškė nuosprendis
Aukos artimieji prašė sugriežtinti, jų manymu, neobjektyviai suformuluotus kaltinimus V.Valiui, bet jie tik švelnėjo. Galiausiai šis vyras buvo išteisintas.
„Jie abu susitepę mano sesers krauju. Vienas ją smaugė, kad nesipriešintų, o kitas talžė kaip kriaušę. Inga patyrė daug skausmo – žudikai ją tiesiog nukankino“, – kalbėjo G.Solovjovas.
Klaipėdos apygardos teisėjui Eduardui Maškevičiui kilo pagrįstų abejonių, kad ne visos žmogžudystės gijos išpainiotos iki galo, – byla grąžinta tyrėjams.
Antrą kartą šią bylą atvertusios teisėjos Violetos Miliuvienės nuosprendis pribloškė aukos motiną: „Manau, kad Ingą nužudė V.Valius, o už grotų pasodintas jos netgi nepažinojęs E.Montvydas.“
Nužudytosios artimieji buvo įsitikinę, kad moters bute buvę V.Valius ir E.Montvydas sprukdami iš nusikaltimo vietos iš anksto susitarė, kaip elgtis, ką sakyti, jeigu juos sučiups policija.
G.Solovjovas stebėjosi kaltinamųjų parodymais: „Ko vertos jų kalbos, kad sužalota sesuo atsisakė pagalbos? Inga tuo metu jau nieko negalėjo pasakyti – žudikai sudaužė jai galvą, po smūgio į kaklą ar smaugimo rankomis buvo sumaitotas ir gomurys.“
Laisvė už prisiimtą kaltę?
Į Lukiškių kalėjimą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atvežtas E.Montvydas skundėsi policijos spaudimu – savo pareiškime nurodė, jog pas jį atvykęs vienas aukšto rango Kriminalinės policijos biuro tyrėjas neva reikalavo, kad jis išteisintą V.Valių įvardytų kaip tikrąjį medikės žudiką.
Nuteistojo teigimu, jam pasakyta, kad pakeitus ankstesnius parodymus kaltinimai dėl nužudymo būtų pateikti V.Valiui.
Tuomet palengvėtų ir jo dalia: teismas skirtų švelnesnę penkerių metų bausmę – atsivertų vartai į laisvę. Priešingu atveju jam dar ilgai tektų srėbti kalėjimo košę.
Dėl E.Montvydo nurodytų faktų Lietuvos policijos Imuniteto tarnyba pradėjo tarnybinį tyrimą. Išnagrinėjus kalinio pareiškimą dėl galimo pareigūno piktnaudžiavimo jokių pažeidimų neatskleista – kolegos patikėjo tyrėjo aiškinimais, kad tuo metu jis visiškai nebuvęs Lukiškėse.
