Bronzinis seklys mena kriminalinę Klaipėdos praeitį: gaujų nusikaltimai gniaužia kvapą

„Tai pagarbos ir atminimo ženklas“, – ištarė Klaipėdos kriminalinės policijos veteranas 65 metų Vladimiras Plotkinas. Jo ir kolegų pastangomis viešojoje erdvėje atsirado originali skulptūra, primenanti nematomą teisėsaugininkų darbą.

Skulptūra "Seklys" – buvusio Klaipėdos kriminalinės policijos vadovo V.Plotkino ir menininko S.Plotnikovo pastangų rezultatas.<br>G.Pilaičio nuotr.
Skulptūra "Seklys" – buvusio Klaipėdos kriminalinės policijos vadovo V.Plotkino ir menininko S.Plotnikovo pastangų rezultatas.<br>G.Pilaičio nuotr.
V.Plotkinas (dešinėje) ir skulptorius S.Plotnikovas.<br> G.Pilaičio nuotr.
V.Plotkinas (dešinėje) ir skulptorius S.Plotnikovas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Buvęs kriminalistas V.Plotkinas įgyvendino savo idėją.<br> G.Pilaičio nuotr.
Buvęs kriminalistas V.Plotkinas įgyvendino savo idėją.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos kriminalinės policijos veteranų klubo iniciatyva.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos kriminalinės policijos veteranų klubo iniciatyva.<br> G.Pilaičio nuotr.
Bronziniam sekliui peršami pagalbininkai.<br>O.Martinkaus nuotr. 
Bronziniam sekliui peršami pagalbininkai.<br>O.Martinkaus nuotr. 
 "Pokštas policininkui". Briuselis (Belgija).<br> Flickr.com nuotr.
 "Pokštas policininkui". Briuselis (Belgija).<br> Flickr.com nuotr.
 "Turgaus policininkas". Oulu. (Suomija).<br> dzstatue.com nuotr.
 "Turgaus policininkas". Oulu. (Suomija).<br> dzstatue.com nuotr.
 "Tvarkos sergėtojas". Budapeštas. (Vengrija).
 "Tvarkos sergėtojas". Budapeštas. (Vengrija).
Klaipėdietišką seklį norėta pakišti po Pilies tiltu.<br> Vizualizacija.
Klaipėdietišką seklį norėta pakišti po Pilies tiltu.<br> Vizualizacija.
 "Seklys" skulptoriaus dirbtuvėje (modelis).<br> V.Plotkino archyvo nuotr.
 "Seklys" skulptoriaus dirbtuvėje (modelis).<br> V.Plotkino archyvo nuotr.
Bronzinis seklys sustingo prie tvoros.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Bronzinis seklys sustingo prie tvoros.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Skulptūra atidengta per karantiną.<br> G.Pilaičio nuotr.
Skulptūra atidengta per karantiną.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tvarkos sergėtojas budi dieną ir naktį.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tvarkos sergėtojas budi dieną ir naktį.<br> G.Pilaičio nuotr.
V.Plotkinas padėkojo visiems rėmėjams.<br>G.Pilaičio nuotr. 
V.Plotkinas padėkojo visiems rėmėjams.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Lietuvos kriminalinės policijos ženklas. 
Lietuvos kriminalinės policijos ženklas. 
Skulptūrą puošia policijos ženklo replika. <br> G.Pilaičio nuotr.
Skulptūrą puošia policijos ženklo replika. <br> G.Pilaičio nuotr.
Projekto "Seklys" iniciatoriai ir rėmėjai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Projekto "Seklys" iniciatoriai ir rėmėjai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Seklys - apibendrintas personažas. S.Plotnikovas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Seklys - apibendrintas personažas. S.Plotnikovas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Seklio skulptūrėlė įteikiama geriausiems  kriminalistams.<br> V.Plotkino archyvo nuotr.
Seklio skulptūrėlė įteikiama geriausiems  kriminalistams.<br> V.Plotkino archyvo nuotr.
Kūrinio atsiradimo istorija aprašyta knygoje "Seklys. Visa tiesa". 
Kūrinio atsiradimo istorija aprašyta knygoje "Seklys. Visa tiesa". 
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Mar 26, 2023, 5:37 PM, atnaujinta Mar 26, 2023, 7:47 PM

Maža to, jis dar išleido ir knygą „Seklys“ apie tai, kaip buvo sumanyta ir gyvendinta ši idėja.

Vienoje uostamiesčio gatvių sankirtoje prie raudonplytės sienos prisiglaudusią bronzinę figūrą su skrybėle ne visi klaipėdiečiai pastebi iškart.

Detektyvų herojų primenanti skulptūra „Seklys“ beveik susilieja su aplinka, nekrinta į akis pro šalį traukiantiems žmonėms.

Primena šūvius ir pasalas

Netikėta akistata su paslaptingu personažu akylesnius praeivius, o ypač turistus, sujaudina – ne visi supranta, ko jis čia laukia, ką seka iš pasalų, kodėl slapstosi šešėlyje kaip šikšnosparnis, nugara prisiplojęs prie mūro.

Sustingusį seklį apžiūrėję iš arčiau žmonės nusiramina – skiriamasis ženklas ant jo bronzinio apdaro primena, jog tai nusikaltėlius persekiojančio, miesto ramybę saugančio policininko atvaizdas.

Vyresniems kriminalistams ši skulptūra primena praeitį – pavojus, šūvius, pasalas, gaudynes, o miestiečiams – policijos pastangas užtikrinti visuomenės saugumą.

Paminklo kūrėjai į istorines asmenybes nesidairė, prototipų neiškojo – šaligatvį papuošė apibendrinantis civiliniais drabužiais vilkintis personažas.

„Tai pagarbos ir atminimo ženklas. Prie jo minime savo profesines šventes, pagerbiame geriausius pareigūnus. Skulptūra padeda kurti naujos kartos policijos įvaizdį“, – pasakojo projekto „Seklys“ koordinatorius V.Plotkinas – buvęs ilgametis Klaipėdos policijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnybos vadovas.

Nusikaltėlius persekiojantys policininkai išgarsinti detektyviniuose romanuose, kino filmuose, televizijos serialuose, tačiau uostamiesčio „Seklys“ yra pirmasis kriminalinės policijos tarnybą Lietuvoje įprasminęs meno kūrinys.

Nusikaltėlis nusišovė

V.Plotkino tarnybos laikotarpiu Lietuvos pajūryje siautėjo ginkluoti nusikaltėliai. Tada priskaičiuota apie keliolika nusikalstamų susivienijimų, tarp kurių pati žiauriausia buvo klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio grupuotė.

Iki gyvos galvos įkalinto S. Gaidjurgio ir jo parankinių narių sąžinę slegia kelios dešimtys šiurpių žmogžudysčių. Gauja pareigūnų neliesdavo, bet kaip įmanydami stengėsi juos kompromituoti – trotilo sprogmenis detonuodavo prie policijos komisariatų, sprogimas driokstelėjo netgi prie istorinio burlaivio „Meridianas“.

„Kovojant su nusikaltėliais visko pasitaikydavo. Man pačiam griebtis tarnybinio ginklo neteko. Tačiau to neišvengė kai kurie mano kolegos – per susišaudymus buvo sužeistų, kai kurie pareigūnai žuvo“, – pasakojo V.Plotkinas.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojams šturmuojant butą Bandužių gatvėje, kur su šeima buvo prisiglaudęs S.Gaidjurgio gaujos užsakymus vykdęs bene garsiausias Lietuvoje samdomas žudikas Alvydas Juodris, buvo sužeisti du pareigūnai. Užspeistas nusikaltėlis nusišovė pats.

Nepagailėjo nėščios moters

Prie naujojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Kauno gatvėje pritvirtintoje plieno lentoje įrašytos dviejų žuvusių pareigūnų pavardės – Vytauto Mačiulaičio (1930–1973) ir Zigmo Renkės (1959–1995).

V.Mačiulaitis žuvo budėdamas Žvejų gatvėje, kur buvo uostamiesčio milicijos poskyrio pastatas. Kažkas pradėjo šaudyti į langus, budėtojas išbėgo, vijosi tolstantį įtartiną vyriškį. Šis nepakluso reikalavimui sustoti, šovė į pareigūną ir mirtinai jį sužeidė.

Paaiškėjo, kad šūvį į policijos pareigūną paleido neblaivus KGB Klaipėdos padalinio karininkas, kuriam vėliau už žmogžudystę  skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Apsaugos policijoje dirbęs Z.Renkė žuvo 1995 m. kovo 23-iąją, ginkluotiems banditams užpuolus juvelyrikos parduotuvę „Deimantas“ uostamiesčio. Per susirėmimą nušautas ne tik policininkas, bet ir sprunkančius užpuolikus bandžiusi sulaikyti nėščia 25 metų pardavėja.

Paleido kulką į prokurorą

Uostamiesčio Joniškės kapinėse supiltas kapas dar vienam nuo nusikaltėlių kulkų kritusiam teisėsaugininkui – Panevėžio apygardos prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriui vadovavusiam Gintautui Sereikai. Jis daugiau kaip prieš du dešimtmečius nužudytas prie savo namų.

Po trejų metų sučiuptas žudikas Valdas Blinkevičius prisipažino nušovęs G.Sereiką pakurstytas Tulpinių gaujos vadeivų Virginijaus Baltušio ir Algimanto Vertelkos.

G.Sereika nepatiko Panevėžyje siautėjusiems banditams, net kai kuriems teisėsaugininkams. Sučiuptas žudikas Valdas Blinkevičius prisipažino nušovęs G.Sereiką, pakurstytas tulpinių gaujos vadeivų Virginijaus Baltušio ir Algimanto Vertelkos.

Seklys – tinkamas simbolis

Veteranams prakalbus apie sumanymą sukurti paminklą, kuris atspindėtų sudėtingą kriminalistų darbą, idėjos lyg iš gausybės rago nepabiro. Šerloko Holmso pypkė, Erkiulio Pauro ūsai, antrankiai, žąsies plunksna, kitokie holivudiniai simbiliai atrodė ne itin patrauklūs.

„Vežimas pajudėjo, kai užsukome į klaipėdiečio skulptoriaus Sergejaus Plotnikovo dirbtuvę. Jis įdėmiai mus išklausė, pateikė daugybę klausimų, popieriaus lape kažką pasižymėjo, pabraižė. Sutarėme susitikti po kelių dienų“, – darbo pradžią prisiminė V.Plotkinas.

Menininkas pateikė savąją skulptūros viziją: „Vakaras, tamsi gatvė, vėjas siūbuoja vienišą žibintą. Prisišliejęs prie mūro skrybėlėtas žmogus iš už kampo seka piktadarius, kurių laukia neišvengiamas atpildas už nusikaltimus. Lietpalčiu vilkintis seklys susikaupęs – situacija bet kurią akimirką gali pasikeisti.“

„Ištirpti minioje, šieno kupetoje atrasti adatą – įprastas kriminalistų darbas. Jie narplioja mįslingas žmogžudystes, atskleidžia gudriausių nusikaltėlių pinkles, dirba ne tada, kai patys to nori, o tuomet, kada jų pagalbos reikia apvogtiems, sužalotiems, netekusiems artimųjų žmonėms“, – policijos tyrėjų veiklos ypatybės vardijo V.Plotkinas.

Nuo banalių įvaizdžių apvalytas S.Plotnikovo variantas patiko užsakovams – kriminalinės policijos senbuviams. Užsidegę jį įkūnyti puolė ieškoti rėmėjų. Bendromis pastangomis sugalvotas ir skulptūros pavadinimas „Seklys“.

Įkurdinti po tiltu nesutiko

Projekto sumanytojai siekė, kad „Seklys“ įprasmintų įvairių epochų kriminalistų darbą, nedemonstruotų agresijos, ginklų, o simbolizuotų tyliai ir ramiai dirbančius pareigūnus, priverstų nusišypsoti, bet nejuokintų.

„Sekliai perkandę nusikaltėlių psichologiją, jų leksiką, geba užmegzti kalbą su įvairiausiais pašnekovais: „Pagrindinis jų darbo įrankis – ne užtaisytas revolveris, o pilkosios smegenų ląstelės, kurias jie apsaugo skrybėle ar kitokiu galvos apdangalu. Kebliausiomis akimirkomis jie užtraukia dūmą“, – tokį krimininalisto portretą nupiešė V.Plotkinas.

Lėšas skulptūrai aukojo pareigūnai, jų giminaičiai, parėmė žinomas uostamiesčio verslininkas, Birių krovinių terminalo bendraturtis Igoris Udovickis.

Neišvengta ir problemų. Savivaldybė atmetė architekto Sauliaus Druskio siūlymą „Seklį“ įkurdinti po Pilies tiltu.

Dėl to V.Plotkinas dabar nė kiek nesigaili: „Gatvių sankryžoje su aptrupėjusiu mūru susiliejanti paslaptingojo seklio skulptūra atrodo natūraliai, geriau nei būtų stovėjusi patiltėje prie Danės upės.“

Kriminalinės policijos veteranų klubas jau išleido ir V.Plotkino knygą, kurioje atsispindi skulptūros „Seklys“ kūrimo istorija – nuo idėjos iki atidengimo. Ji pristatyta uostamiestyje vykstančiam konkursui „Klaipėdos knyga 2022“.

Gatvėse – pamėgti herojai

Klaipėdos „Seklys“ – ne vienintelis bronzinis policininkas pasaulyje. Ne viename didmiestyje iškilo nuotaiką keliantys paminklai viešosios tvarkos ir teisingumo sergėtojams.

Tikra Briuselio (Belgija) įžymybe tapo menininko Tomo Frantzeno skulptūra „Pokštas policininkui“ (nuotr.). Ji primena komikso sceną – gatvėje iš kanalizacijos angos galvą iškišęs darbininkas sugriebia už kojos kažkur skubantį uniformuotą pareigūną.

Oulu (Suomija) mieste įamžintas daugiau kaip 40 metų Turgaus aikštėje viešąją tvarką prižiūrėjęs visų mylimas pareigūnas. Bronzinę skulptūrą antrininkę miestiečiai švelniai pavadino Storuoju Pekke.

Žmogaus ūgio policininko riestais ūsais, su kardu prie juosmens figūra išdidžiai stovi Budapešte (Vengrija). Neatsispirdami pagundai paliesti gatvės personažą praeiviai delnas nupoliravo jo bronzinį alaus pilvą. Skulptūros autorius Andras Yllyesas prototipu pasirinko savo senelį – policininką, tarnavusį ir husarų pulke.

JAV, kai kurių Europos šalių miestuose stovi rimtimi dvelkiantys memorialiniai paminklai policininkams, kuriuos pakirto nusikaltėlių kulkos.

Stebuklingas ženklo poveikis

Klaipėdoje bronzinę seklio figūrą puošia skritulio formos ženklelis: jame pavaizduotas liūtas, priekines letenas uždėjęs ant knygos, virš jo galvos – Vytis. Tokį dailininko Antano Žmuidzinavičiaus 1927 metais sukurtą, iš gryno sidabro nukaldintą ženklą segėdavo kriminalinės policijos valdininkai.

Tarpukario Lietuvos kriminalinės policijos ženklo replika bronzinio „Seklio“ apsiauste įsegta ne šiaip sau – skulptūros kūrėjai jai suteikė simbolinė prasmę.

„Palietusieji šią regaliją kaip kaminkrėčio sagą gali sulaukti stebuklų – išvengti kišenvagių, telefoninių sukčių, nuožmių gatvių plėšikų, smurtautojų. Aišku, ir patiems reikia saugoti save, savo turtą“, – aiškino V.Plotkinas.

Skulptūra prieinama visiems, tad šaligatvyje sustingusio seklio malonės veikiausiai gali paprašyti ir užkietėję recidyvistai, įvairaus kalibro vagišiai, iš areštinių pasprukę įtariamieji, policijos ieškomi asmenys.

„Tokia akistata galbūt ir juos skatins atsisakyti piktų kėslų, sukti doros keliu nelaukiant, kol nutvers policija“, – ne tik estetinį, istorinį, bet ir prevencinį meno kūrinio viešojoje erdvėje poveikį šmaikščiai akcentavo „Seklio“ kūrėjai.

Pareigūnus kankina ilgesys

Statutinių pareigūnų tarnyba – ne vien tik priesaika, pasiaukojimas, ištikimybė, bet ir gyvenimo būdas. Jie baigia savo karjerą ir užsitarnauja pensijas anksčiau nei kitų profesijų atstovai. Tačiau senos fotografijos, spintoje dūlėjanti uniforma, prisiminimai uos nuolat sugrąžina į praeitį.

Taip nutiko ir V. Plotkinui – 50 metis kriminalistas atsisveikino su valstybės tarnyba, nors dar buvo kupinas jėgų, galėjo tęsti įprastą profesinę veiklą. Jis, kaip ir daugelis kitų buvusių pareigūnų, savęs paklausė, o kas toliau?

Pasikeitus socialiniam statusui, nelengva pratintis prie kitokio gyvenimo, kriminalistams laiko terminas, pasak V. Plotkino, negalioja. Jis pats darbavosi teisinių paslaugų verslo srityse, bet į kraują įaugę prisiminimai slėgė.

Bendraudamas su buvusiais kriminalistais Vladimiras įsitikino, kad ne jį vieną kamuoja ankstesnės profesijos ilgesys, adrenalino stoka, ne tik jam, peržengusiam brandaus amžiaus ribą, likimas pamėtėjo naujus iššūkius.

„Jausdavausi lyg man būtų amputuota viena koja, kurią vis tiek skauda. Tokį maudulį nelengva, galbūt net ir neįmanoma numalšinti“, – tuometę savo būseną prisimena V.Plotkinas.

Mintyse – prisiminimų knyga

Tokių minčių Vladimiras palengva atsikratė įsiliejęs į Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociaciją. Klaipėdoje įkurtas klubas – kita jo puoselėta idėja. Veteranų klubo veiklą vainikavo „Seklio“ skulptūra.

„Prasmingi darbai – suteikia energijos. Atidengęs skulptūrą jaučiuosi atidavęs pagarbos savo profesijai, kolegoms, su kuriais dirbau daug metų, duoklę“, – prisipažino beveik 30 metų vidaus reikalų sistemoje praleidęs V.Plotkinas.

Skuptoriaus S.Plotnikovo vėliau sukurtas sumažintas "Seklio" atvaizdas tapo prizu - juo per profesines šventes apdovanojami geriausi Klaipėdos apskrities policijos komisariato kriminalistai.

Ir rašytojo plunksną įvaldęs buvęs kriminalistas V.Plotkinas neatmeta galimybės susikaupti ir išguldyti savo atsiminimus kitoje knygoje.

 „Medžiagos turėtų užtekti – nuo vaikystės savo mintis fiksuoju dienoraštyje. Pasirodo, tokių kaip aš beleristų policijos sistemoje yra ir daugiau“, – kalbėjo Vladimiras.

Policijos veiklą lūžio laikotarpiu aprašė pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Buvęs Policijos departamento komunikatorius Zurabas Džavachišvilis su pirmuoju Lietuvos policijos komisaru Petru Liubertu nuo 2004 metų rašo policijos kroniką „Angelo sargo skrydis“, jau išleido šešis tomus.

Vilniuje iškils kitas paminklas

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas irgi aktyvus – ką tik išleido įdomią prisiminimų knygą „Iš kriminalistų gyvenimo“ (kartu žurnalistu Valdu Bartasevičiumi) apie kovą su organizuotu nusikalstamumu, pareigūnų darbą atskleidžiant jų ryšius, santykius, psichologiją, nesuvokiamą žiaurumą.

Rašantys policininkai savo kūrybą pristato Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, atgaivintoje ir rūpestingai prižiūrimoje Lietuvos policijos kapeliono, kunigo Algirdo Toliato. Šioje Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausančioje bažnyčioje įkurdintą Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą lanko pareigūnai, jų šeimos.

Vilniaus Tuskulėnų parke prie VRM kultūros centro dunksantis paminklinis akmuo primena liūdną statistiką – nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios, atlikdami savo tiesogines pareigas, žuvo daugiau kaip 30 Lietuvos policininkų. Jiems po mirties skirtas aukščiausias policijos apdovanojimas – Angelo sargo kryžius.

Kilnūs Klaipėdos kriminalistikos veteranų užmojai įprasminti savo profesiją, kolegų veiklą, jų sukauptą patyrimą ne tik prisiminimų knygose, bet ir meno kūriniuose sulaukė atgarsio ir sostinėje. 

"Viename Vilniaus skvere greitai iškils policijos darbuotojams skirtas paminklas – skulptūra „Angelas sargas“, - kalbėjo Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.