Kaip dar penktadienio popietę Eltai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis, prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu leisti ekspertams ištirti nužudytos mergaitės motiną.
„Teismas gavo prokuroro prašymą atiduoti įtariamąją į ekspertizės įstaigą ir laikyti ją ten iki teismo paskelbto ekspertizes paskyrimo, atlikimo ir ekspertizės akto pateikimo prokurorui“, – teigė G. Janonis.
Tos pačios dienos vakarą informuota, kad teismas atmetė prokuroro prašymą.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis. Pasak jo, kol byloje nėra paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė bei atliktos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) numatytos ekspertizės skyrimo procedūros, nėra teisinio pagrindo įtariamąjį atiduoti ir į ekspertinę įstaigą.
„Pagal BPK 141 straipsnį į specialią sveikatos priežiūros įstaigą įtariamąjį galima atiduoti tik tada, kai teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei (BPK 141 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tokios teismo psichiatrijos ekspertizės ir tokios išvados šiuo metu dar nėra. Taigi, šiuo metu nėra ir BPK 141 str. numatyto pagrindo ir sąlygų atiduoti įtariamąją į specialią sveikatos priežiūros įstaigą“, – situaciją komentavo G. Janonis.
Kaip ketvirtadienį rašė naujienų portalas lrytas.lt, pranešimas apie nuskandintą mergaitę Vievyje buvo gautas maždaug 15 val. 50 min.
Apie įvykį pranešė pati mergaitės motina, gimusi 1991 metais.
Paskambinusi pagalbos telefonu, moteris informavo, kad vonioje nuskendo 4-metė dukra. Taip pat moteris pranešimo metu sakiusi, jog vaiką pati ištraukė iš vandens.
Tačiau, turimais duomenimis, suteikti pirmąją pagalbą keturmetei iki atvykstant medikams, mergaitės motina atsisakė. Tad įvykus incidentui pamažu pradėjo aiškėti, kad psichikos sutrikimas įtariamajai įtartas buvo dar nuo pat pradžių.
Atvykus pareigūnams ir medikams mirusios keturmetės motina buvo ne sulaikyta, o paguldyta į ligoninę.
Kiek yra žinoma, mergaitė buvo vienintelis vaikas šeimoje.
Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
