Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis baigiantis darbo dienai pranešė, jog M. Vilčinską nuspręsta suimti mėnesiui, o jo sutuoktinę – 9 dienoms.
Pagal sukauptus duomenys manoma, jog motinos vaidmuo galėjo būti antraeilis, todėl jai skirtas trumpesnis suėmimo terminas.
Minėtiems sutuoktiniams yra pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį („Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno“).
Išaiškėjo, jog trečias žmogus, kuris buvo sulaikytas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kartu su nelegaliai į šią šalį mėginusiais vaikus išsivežti Vilčinskais, taip pat priskiriamas vadinamiesiems „suverenams“. Jis niekur nedirba, save, kaip ir M. Vilčinskas, laiko „gyvu, laisvu žmogumi“. Šis žmogus nebuvo suimtas, jam taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir kitos švelnesnės kardomosios priemonės.
Siejami su „suverenų“ bendruomene
Pirmas posėdis turėjo prasidėti 13 valandą, antras po pusvalandžio, tačiau teisme paaiškėjo, kad bus vėluojama mažiausiai pusvalandį.
Šiek tiek vėliau buvo pranešta, jog pirmas posėdis baigėsi prieš 14 valandą, netrukus po jo prasidėjo antras posėdis. Abu posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, sutuoktinių nevežant į teismą. Jie dalyvavo posėdžiuose, būdami areštinėje.
Mūsų šalies įstatymų ir iš viso Lietuvos valstybės nepripažįstantys, dokumentų neturintys, vaikų į mokyklą nevedantys Vilčinskai yra siejami su „suverenų“ bendruomene, kuri, Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, yra valstybės teisėtumą neigianti antivalstybinė ekstremistinė organizacija. Šios organizacijos nariai įsitikinę, jog gali nevykdyti įstatymuose įtvirtintų gyventojų pareigų.
Neteisėtai išsivežė vaikus
Matydamas šokiruojantį Vilčinskų elgesį ir požiūrį, Kauno apylinkės teismas gegužės 30 dieną nusprendė paimti iš sutuoktinių visus tris mažamečius vaikus, kuriuos jie liepos 18 dieną neteisėtai išsivežė iš Kaune įsikūrusios globos įstaigos, Vaikų gerovės centro „Pastogė“.
Vaikai buvo įsodinti į mikroautobusą „Fiat“ vokiškais numeriais, kuris po paros buvo rastas tuščias Tytuvėnų miestelyje (Kelmės r.), netoli finansinių aferų, riaušių prie Seimo ir kitomis bylomis, akcijomis prieš Ukrainos vėliavos iškėlimą liūdnai pagarsėjusio Kauno rajono gyventojo Antano Kandroto-Celofano motinos namų.
Pareigūnai, apžiūrėję šios moters namus ir kitus būstus įvairiuose miestuose, vaikų tąsyk nerado.
Paieškos buvo tęsiamos, ir rugpjūčio 1-osios vakarą sutuoktiniai buvo sulaikyti netoli Baltarusijos sienos, mėginę slapta išvežti į šią valstybę savo vaikus.
Automobiliu „Ford Focus“ nuo pasieniečių mėginta pasprukti, lekiant daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu. Šeima, įtariama, turėjo netikrus dokumentus.
Nepaisė savo atžalų interesų
Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio, pagrįstais pripažino prokuratūros motyvus, jog tėvai gali bėgti, slapstytis nuo teisėsaugos arba teismo.
Buvo atsižvelgta ir į sutuoktinių giminystės ryšius Vokietijoje – šioje šalyje jie turėtų galimybę pasislėpti.
Taip pat įvertinta aplinkybė, jog jie bandė bėgti į Baltarusiją, kuri nepriklauso Europos Sąjungai ir kurioje abiejų įtariamųjų perdavimo Lietuvai procesas būtų itin kompolikuotas.
Jei prokuratūra įžvelgs pagrindą, suėmimo terminus tėvams gali būti paprašyta pratęsti.
„Buvo įvertintos ir aplinkybės, susijusios vaikų pagrobimu. Jie buvo paimti jau po įsiteisėjusios atitinkamos gegužės 30-osios Kauno apylinkės teismo nutarties ir buvo laikomi globos įstaigoje.
Veikimas prieš šios įstaigos, atsakingos už vaikų saugumą, valią, atitinka jų pagrobimo požymius.
Svarbu paminėti, kad tėvų valdžia suteikia jiems plačias galimybes ją įgyvendinti.
Tačiau jeigu tėvų valdžia yra priešinga vaikų interesams, valstybė turi pareigą įsikišti ir gali pažeisti tėvų valdžios autonomiją, kas ir buvo padaryta, taikant tam tikrus apribojimus“, – teigė A. Purvainis.
Akcijose – su Celofanu
Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną, kuriame įtarimai pareikšti sutuoktiniams Vilčinskams ir kartu su jais važiavusiam 53 metų vyrui.
Sprendžiant iš oficialios medžiagos, Vilčinskai visiškai nesudarė sąlygų vaikams socializuotis, ir tai apima ne tik neleidimą į mokyklą.
Tėvų požiūris į vaikų auklėjimą ir kitus dalykus – išties šokiruojantis. Įstatymų pažeidimų įtariamą M. Vilčinską aktyviai ginantis Celofanas pats yra pagarsėjęs bylose dėl įvairių pažeidimų – finansinių aferų, riaušių prie Seimo, šmeižto.
A. Kandrotas talpindavo vaizdo įrašus, kuriuose piktindavosi neva neteisingais institucijų sprendimais, paimant atžalas iš Vilčinskų, o paskelbus apie savavališką vaikų išsivežimą iš globos įstaigos, sveikino šį žingsnį.
Celofanas ir M. Vilčinskas yra seni pažįstami, dalyvaudavo kartu įvairiose akcijose.
Portalo lrytas.lt žiniomis, Vilčinskų byloje A. Kandrotas neturi jokio statusos, o jo motina gali būti pripažinta liudytoja.
Tyrimo metu paaiškėjo dar viena įdomi detalė: Tytuvėnų miestelyje, kur buvo rastas bėglių mikroautobusas „Ford“, ir jo apylinkėse, pareigūnų žiniomis, gyvena pakankamai gausi „suverenų“ bendruomenė.
Tėvų elgesys pribloškia
Kauno apylinkės teismas 2023 metų gegužės 30 dieną priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymas dėl leidimo paimti Vilčinskų atžalas išdavimo.
Atkreiptas dėmesys, jog tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais. Vaikams nebuvo sudaromos sąlygos socializuotis, tėvų valdžia buvo naudojama priešingai vaikų interesams.
Vaikai nelankė mokyklos ar kitų ugdymo įstaigų, bet į akis krito ne tik tai. Pažymima, kad sutuoktiniai nebendradarbiavo su atsakingomis institucijomis, neadekvačiai vertina esamą situaciją, netgi neturi galiojančių asmens dokumentų.
Negana to, tėvai tvirtina nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų.
