Prokuroras kasaciniais skundais prašė panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais baudžiamosios bylos nutrauktos, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pabrėždamas, kad teismai nepagrįstai kaltinamiesiems taikė trumpesnį – dešimties metų – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Prokuroro teigimu, turėjo būti taikomas penkiolikos metų senaties terminas, tačiau, kadangi šis terminas suėjo bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas.
Išnagrinėjęs bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu atsakomybė buvo įtvirtinta BK 250 straipsnio 6 dalyje, ši veika priskirta labai sunkiems nusikaltimams, kuriems buvo nustatytas penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, o sunkiems – dešimt metų.
Lietuvos Respublikos 2010 m. birželio 15 d. įstatymu senaties terminas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus buvo pakeistas, atitinkamai nustatant penkiolikos ir dvidešimt penkerių metų terminus. Taigi šis įstatymas laikomas kitaip sunkinančiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu BK 250 straipsnis buvo pakeistas ir atsakomybė už Airijos Respublikos piliečiams inkriminuotus veiksmus nustatyta naujoje normoje – BK 2504 straipsnio 1 dalyje. Už šią veiką nustatyta švelnesnė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų, kartu šį nusikaltimą priskiriant nebe labai sunkiems, o sunkiems nusikaltimams. Taigi, šis įstatymas, lyginant su BK 250 straipsnio 6 dalimi, laikytinas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, kuris pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Pagal šį įstatymą byla buvo perduota nagrinėti teisme.
Teismas pažymėjo, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti skirtingu laiku galiojusias Baudžiamojo kodekso bendrosios (apibrėžiančios senaties terminus) ir specialiosios (nustatančios, kokios veikos yra nusikalstamos) dalių straipsnių redakcijas. Tai patvirtina ir teismų praktika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuroro kasacinius skundus atmetė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus paliko nepakeistus.
Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
