Teismo posėdžio pradžioje bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Petras Meidus pranešė, kad gautas R. Zamolskio prašymas paskirti jam byloje kitą gynėją. Kaltinamasis nurodė nepasitikintis dabartiniu valstybės jam paskirtu advokatu Arvydu Alekna.
Teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė šį R. Zamolskio prašymą atmesti.
„Neišgirdome ir neturime pagrindų, dėl ko gynėjas negali užtikrinti kaltinamojo teisių, interesų. Neturime pagrindo abejoti advokato kompetencija“, – pažymėjo teisėjas V. P. Meidus.
Paprašius parodyti krepšio turinį, ėmė šaudyti į pareigūnus
Teisme apklaustas nukentėjusysis Nikolaj Tumelevič prisiminė, kad 2001 m. birželį jis, būdamas kariškiu, patruliavo Vilniuje kartu su policijos pareigūnu. Anot vyro, tuomet buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ant suoliukų sėdi įtartini vyrai. N. Tumelevič teigė su pareigūnu išvykęs patikrinti šiuos vyrus.
„Reikėjo patikrinti vyrą su krepšiais prie Operos ir baleto teatro. Atėjome prie to vyro, paprašėme parodyti, ką turi krepšyje. Jis patraukė ranką, patrulis apsisuko ir į mane jau „žiūrėjo“ ginklas. Apsisukau, šokau į priekį. Buvo šūviai. Išsitraukiau guminę lazdą ir ėmiau vytis vyrą. Paskui sužinojau, kad čia buvo R. Zamolskis. Jis nestojo, nubėgo link namo kampo, į ginklą įsidėjo dar vieną apkabą. Pribėgau prie medžio, jis dar kelis kartus šovė. Vėliau jis pabėgo, jo neradau“, – pasakojo N. Tumelevič.
Jis pasakojo, kad tik po gaudynių suprato, jog buvo peršautas. Nukentėjusysis tikino, kad kulkos pataikė į jo minkštuosius audinius, tad stipresnį skausmą jis pajuto tik vėliau.
„Vėliau pamačiau, kad esu peršautas. Buvau pašautas į petį ir į dešinę ranką“, – dėstė vyras.
N. Tumelevič, atsakinėdamas teisme į klausimus, teigė, kad R. Zamolskis pareigūnams nieko nesakė, jis, anot liudytojo, tiesiog pradėjo šaudyti.
„Paprasčiausiai ištraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Jis šaudė iš „makarovo“, – pasakojo nukentėjusysis.
Jo teigimu, R. Zamolskis į jį šovė mažiausiai keturis kartus.
Anot N. Tumelevič, vėliau jis sužinojo, kad prie LNOBT, ant kitų suoliukų, sėdėjo R. Zamolskio bendrininkai Mindaugas Čepulis ir Virginijus Savickis.
Nukentėjusysis akcentavo, kad dėl patirtų sužalojimų šaudynių metu jis apie savaitę buvo gydomas ligoninėje.
Inkasatoriui iš nugaros šovė į galvą
Teisme penktadienį taip pat liudijo 2001 m. balandį R. Zamolskio ir jo bendrininkų galimai apšaudytas buvusio Žemės ūkio banko inkasatorius Arvydas Zemenskas.
Nukentėjusysis prisiminė, kad tąkart šarvuotu inkasatorių mikroautobusu su dviem kolegomis atvyko į parduotuvę „Maxima bazė“, esančią Vilniuje, netoli Gariūnų turgavietės. Ten, pasak A. Zemensko, buvo Žemės ūkio banko valiutos keitykla, iš kurios reikėjo paimti pinigus. Buvęs inkasatorius teigė apie užpuolimą prisimenantis labai mažai, kadangi, kaip vėliau jam buvo papasakota, jis buvo pašautas į galvą.
„Žemės ūkio banko valiutos keitykloje atlikome inkasavimą ir ėjau prie automobilio. (...) Buvome trise. (...) Išeidamas į lauką, nieko įtartino nepastebėjau. (...) Nieko nepamenu, net paties šūvio garso negirdėjau. (...) Kai atsibuvau, tai jau gulėjau ant žemės. Buvo aptirpusi kairė pusė, atrodo, kad būčiau kaip beisbolo lazda gavęs“, – pasakojo A. Zemenskas.
Jis teigė, kad, laukiant medikų, iš parduotuvės atbėgę apsaugos darbuotojai jam dėjo ant galvos maišelius su ledo gabalais.
„Kai mane vežė į ligoninę, vėl netekau sąmonės. Vėliau atsipeikėjau reanimacijoje“, – pasakojo vyras.
A. Zemenskas pasakojo, kad po patirtos traumos jis iki šiol yra riboto darbingumo.
„Dešinės pusės pakaušyje buvo šautinė žaizda. (...) Kairės rankos normaliai iki šiol nevaldau, ji tokia aptirpusi. Esu 30 procentų darbingas. Po traumos reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti“, – kalbėjo nukentėjusysis.
Teisme liudijo kitas buvęs Žemės ūkio banko inkasatorius Dalius Petraukas, kuris kartu su A. Zemensku 2001 m. balandį važiavo į „Maximą bazę“ paimti pinigus iš valiutos keityklos. Nukentėjusysis tada vairavo šarvuotą inkasatorių mirkoautobusą.
Jis pasakojo, kad atvykęs su kolegomis iki valiutos keityklos nieko įtartino nepastebėjo. D. Petrauskas tvirtino galiausiai pamatęs iš parduotuvės išbėgusį vyrą, kuris jo kolegai A. Zemenskui iš nugaros šovė į galvą.
„Iš parduotuvės išbėgo žmogus ir šovė kolegai iš nugaros į pakaušį. Ir tuo pačiu kažkas pradėjo iš automato šaudyti iš priekio iš priekinius automobilio langus. (...) Išsigandau ir pasilenkiau prie vairo“, – pasakojo liudytojas. D. Petrauskas tvirtino, kad į jo kolegą šovęs vyras atrodė neįprastai.
„Man pasirodė, kad žmogus ant galvos buvo užsimovęs moterišką kojinę“, – tvirtino vyras.
Vyras išėjo į darbą ir negrįžo
Panevėžio apygardos teisme penktadienį liudijo ir kita nukentėjusioji byloje Kristina Židžiūnienė. Bylos duomenimis, R. Zamolskis nužudė jos vyrą.
Moteris pasakojo, kad 2001 m. liepą jos sutuoktinis Kaune išėjo į darbą, tai yra metalo supirktuvę, ir iš jo namo nebegrįžo.
„Dirbau kavinėje, pas mane atvažiavo žmogus, pas kurį vyras dirbo, ir pasakė, kad vyras nužudytas“, – teigė K. Židžiūnienė.
R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų
ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai. Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.
R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.
Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.
Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.
R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu. Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.
Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai.
Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).
2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.
Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.
Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį. 2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.
2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.
