Kasaciniu skundu nuteistasis R.G. ir jo gynėjas prašė baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sugadinimo nutraukti, nes, nesant dalies objektų savininkų skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, baudžiamoji atsakomybė nuteistajam negalėjo kilti. Be to, buvo skundžiamas ir pirmosios instancijos teismo parinktas padarytos žalos apskaičiavimo būdas.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustatė, kad iš tiesų ne visi objektų savininkai išreiškė valią, kad būtų vykdomas kaltininko baudžiamasis persekiojimas, tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras pateikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą tęsti procesą dėl nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes sugadinant kaltinime nurodytus objektus buvo pakenkta Vilniaus miesto reprezentavimui, švarai ir tvarkai.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad šį motyvuotą prokuroro reikalavimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu pagrindu baudžiamajam procesui byloje tęsti, o pirmosios instancijos teismo pasirinktas metodas R.G. padarytos žalos dydžiui nustatyti nekelia abejonių jo patikimumu.
Kasacinį skundą atmetus, šioje baudžiamojoje byloje liko galioti apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R.G. nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
