Kaip praneša Lietuvos Respublikos prokuratūra, istorija prasidėjo dar 2019 m. kovo mėnesį, kai A.B. ir V.R. vieno sostinėje esančio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje rado neužrakintą „Citybee“ automobilį. Jo salone aptikę raktelius, bendrininkai užvedė automobilį ir juo išvažiavo, tokiu būdu pagrobdami didelės vertės svetimą turtą. T.M., žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu, vairavo šį automobilį po Vilniaus miestą ir rajoną, kol, pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, automobilį paliko šalikelėje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu visus tris kaltinamuosius išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, prokuroras teikė apeliacinį skundą, kurio Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio mėnesį netenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs prokuroro kasacinį skundą, š. m. spalio mėn. panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šių metų gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje baudžiamojoje byloje priimtus išaiškinimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas svetimą turtą pasisavinusius ir juo pasinaudojusius asmenis išteisino nepagrįstai.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, jauni vyrai, atidarę neužrakintą automobilį, jį užvedę bei pakaitomis jį vairuodami, žinojo, kad automobilis yra svetimas, jie nesilaikė naudojimosi automobiliu tvarkos ir neketino už jį atsiskaityti, nors laikinas naudojimasis trumpalaikei nuomai skirtais automobiliais yra mokamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad asmenys, naudodamiesi automobiliu, nesirūpino jo būkle: vairavo jį nelabai mokėdami ir neįgiję teisės vairuoti, tokiu būdu keldami grėsmę ne tik pagrobto automobilio, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Nors vaikinai turėjo tikslą pasinaudoti automobiliu tik laikinai, jie nesiekė automobilio išsaugoti ir grąžinti savininkui, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip didelės vertės svetimo turto vagystė bei naudojimasis nusikalstamu būdu įgytu turtu.
Už vagystę nuteisto A.B. bausmę subendrinus su už kitą nusikaltimą 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, jam teismas skyrė galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat kaltu dėl vagystės pripažinto V.R. bausmę subendrinus su 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu už kitą nusikaltimą jam skirta bausme, V.R. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių. Konstatuojama, kad abu jaunuoliai bausmę jau atliko.
Už naudojimąsi svetimu turtu nuteistas T.M. visą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį įpareigotas dirbti.
