Buvęs Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka „Lietuvos rytui“ sakė galįs ant pirštų suskaičiuoti nusikaltimus, kuriuos ištirti padėjo į gaujas įsiskverbę slaptieji agentai: „Man labiau žinomi atvejai, kai, norėdami išvengti atsakomybės, apie įvairius nusikaltimus pradeda pasakoti jau su įkalčiais sulaikyti gaujų nariai“.
Neturėdama slaptųjų agentų, policija dažnai atsidurdavo beviltiškoje padėtyje.
Garsiausias 2000-ųjų nusikaltimas – buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino pagrobimas, kai kurių teisėsaugos pareigūnų nuomone, ilgai buvo neatskleistas tik todėl, kad teisėsauga neturėjo žmonių, kurie galėtų suteikti informacijos iš nusikalstamo pasaulio. Paaiškėjus, kad su šiuo pagrobimu gali būti susiję Panevėžio „tulpiniai“, pareigūnai susigriebė, kad neturi beveik jokių žinių apie šios gaujos narių ryšius, veiklos sferas.
Operatyvinio darbo spragas parodė ir kiti rezonansiniai nusikaltimai.

