Vyras į policiją kreipėsi pirmadienį, pavėluotai įsitikinęs, kad susidūrė su aferistais.
Pirmo skambučio telefonu jis sulaukė rugpjūčio 8 dieną – rusiškai kalbėjęs nusikaltėlis prisistatė „Google“ darbuotoju.
Apsimetėlis pareiškė, kad neva kažkas bando jungtis prie pašnekovo „Google“ paskyros – tam, kad būtų galima patikrinti, ar duomenys saugūs, neva reikia paspausti atsiųstą nuorodą.
Tai padariusi, būsima auka suvedė slaptažodį ir prisijungė prie savo elektroninio pašto, tokiu būdu suteikdama sukčiams prieigą prie asmeninio pašto dėžutės.
Po to kaunietis bendravo su kitais aferistais iš tos pačios gaujos, prisistačiusiais policijos, „Swedbank“ darbuotojais.
Susiję straipsniai
Vyrui buvo pareikšta, kad neva jo vardu siekiama paimti kreditą, laužiamąsi į jo sąskaitą. Esą siekiant ją apsaugoti, vyriškis privalo pasakyti prisijungimo kodus, slaptažodžius.
Per savaitę iš Eigulių rajone gyvenančio kauniečio sukčiai išviliojo net 97,1 tūkst. eurų.
Pokalbiai su apsimetėliais truko iki rugpjūčio 15 dienos, kuomet kaunietis galutinai suprato, jog yra apgaudinėjamas.
Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Mulkintojai kol kas nenustatyti, vyksta jų paieškos.
Auka tikriausiai nukentėjo nuo tarptautinio nusikaltėlių tinklo atstovų, tad aptikti nusikaltėlių pėdsakus bus sudėtinga.
Pastaruoju metu vis dažniau taikoma sukčiavimo schema, kuomet prisistatoma Google darbuotoju. Pareigūnai pasakoja, kad dažnu atveju gyventojas sulaukia skambučio, jog buvo prisijungta prie Google paskyros, tuo pat metu asmeniui į telefono langelį iššoka klausimas „ar čia jūs bandote atkurti savo paskyrą?“, o pasimetus situacijoje, neretai paspaudžiama „taip“, – teigiama neseniai išplatintame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.
„Tokiu būdu, nejučiomis, duodama prieiga prie savo telefono, t. y. ir prie savo duomenų“, – apie sukčių metodus informavo Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėjus Gubenko.
Šiais metais Kauno apskrities VPK prižiūrimo teritorijoje sukčiai iš įmonių ir gyventojų išviliojo jau daugiau nei 5 mln. eurų, pradėti 553 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Bankų darbuotojai ir policijos pareigūnai perspėja gyventojus būti atsargiems ir neužkibti ant sukčių jauko: nei „Google“, nei „Meta“, nei policijos ar bankų darbuotojai neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, o bankai niekada nesiunčia nuorodų, kurias paspaudus reikia suvesti savo prisijungimo prie interneto banko ar kitus duomenis, neprašo telefoninio pokalbio metu diktuoti ar kitaip atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų.