Lietuvoje 2006-aisiais buvo sudaryti ne tiktai populiariausių sportininkų ar visuomenės veikėjų, o pirmą kartą – ir garsiausių nusikaltėlių sąrašai.

Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai tada viešai įvardijo labiausiai ieškomus įtariamuosius. Tuometis KPB vadovas Algirdas Matonis „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokios akcijos buvo griebtasi siekiant labiau atkreipti šalies visuomenės dėmesį.

„Kai įprastais būdais paskelbiame apie mūsų ieškomą asmenį, mažai kas reaguoja. Galbūt dabar daugiau žmonių paskaitys, įsidėmės nuotraukas ir atkreips dėmesį į nurodytus įtariamuosius. O gal paaiškės, kad jie gyvena šalia mūsų“, – aiškino pareigūnas.

Iš beveik 5 tūkstančių ieškomų įtariamųjų sąrašas buvo sudarytas remiantis jų įvykdytų nusikaltimų sunkumu, taip pat sukeltu atgarsiu visuomenėje.

[[ge:lrytas:lrytas:246373]]

Labiausiai ieškomu nusikaltėliu tada buvo keliomis žmogžudystėmis įtariamas Romas Zamolskis, pravarde „Zamas“, kuris šiuo metu atlieka bausmę Rusijoje.

Paskutinį kartą šio nusikaltėlio pėdsakai buvo aptikti 2004-aisiais Kaune. Tuomet pareigūnai nustatė, kad R.Zamolskis per vieną tarpininką bando susitikti su savo senu bičiuliu, gyvenančiu Kaune, Šančių mikrorajone.

Labiausiai ieškomo nusikaltėlio gaudynėms operatyvininkai ruošėsi itin kruopščiai.

Pareigūnams padėjo ir vienas Kauno verslininkas, sutikęs paskolinti savo prabangiai įrengtą mikroautobusą tamsintais stiklais.

Būrys gerai ginkluotų policijos pareigūnų šiuo mikroautobusu buvo atvažiavę prie namo Šančiuose, kur turėjo pasirodyti R.Zamolskis. Mašina buvo pastatyta netoli pastato taip, kad niekam nekristų į akis.

Tačiau dvi paras šioje pasaloje išbuvę pareigūnai taip nieko ir nepešė – laimikis nepasirodė.

Nors operatyvininkai per dvi paras beveik neišlipo iš mašinos, budėjimas jiems neprailgo. Mikroautobuso salone buvo ne tik lova virstančios ištiesiamos sėdynės, bet ir televizorius.

Teko sulaikyti nors draugą

Po dviejų parų budėjimo, nutarę, kad nesugaunamasis jau nebepasirodys, pareigūnai nusprendė sulaikyti savo draugo laukusį kaunietį.

Iš pradžių sulaikytasis neigė pažįstantis R.Zamolskį, tačiau vėliau vis dėlto patvirtino, jog keletą kartų buvo su juo susitikęs.

Vyriškis papasakojo, kad ieškomiausias nusikaltėlis anksčiau jautė nuolatinę įtampą. Tačiau pastaruoju metu jis esą atsipalaidavęs, nes mano, jog pareigūnai jį jau pradeda užmiršti.

Po šios bevaisės operacijos R.Zamolskio pėdsakai dingo.

Sužeidė kelis policininkus

Nesėkmingai baigėsi ir ankstesni bandymai sulaikyti R.Zamolskį.

Po to, kai 2001 metais šis asmuo pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos linoninės, kur buvo laikomas už trijų žmonių nužudymą, pareigūnai jam nuolat lipo ant kulnų, tačiau taip ir nepagaudavo.

[[ge:lrytas:lrytas:10988832]][[ge:lrytas:lrytas:32095164]]

Laisvėje atsidūręs R.Zamolskis prie „Maxima“ bazės Vilniuje užpuolė ir sunkiai sužalojo tuomečio Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių. Tada buvo pagrobta 70 tūkstančių litų.

Praėjus dviem mėnesiams po šito nusikaltimo banditą Vilniuje atpažino patruliuojantis policininkas. R.Zamolskis ėmė šaudyti ir sužeidė du pareigūnus.

Dar po kelių mėnesių pareigūnai nusikaltėlį pastebėjo Kaune – „Atžalyno“ mokyklos stadione. Tačiau ir čia R.Zamolskis buvo greitesnis – jis sužeidė du jį bandančius sulaikyti policininkus.

Paspruko net ir peršautas

Bene dramatiškiausios gaudynės vyko Panevėžyje.

Čia R.Zamolskis ir jo bendrininkas Virgilijus Savickis buvo pastebėti 2001 metų spalio 8 dieną.

Abu banditai ėmė šaudyti į juos persekiojančius policininkus.

R.Zamolskis buvo sužeistas, tačiau nuo pareigūnų sugebėjo pasprukti.

Tuo tarpu V.Savickis su dviem įkaitais – 14-mečiu Aleksandru Š. bei 60-mete Bronislava Varnyte – užsibarikadavo šios moters bute. Po 15 valandų apgulties įkaitus išvadavo „Aro“ pareigūnai.

Operacijos metu V.Savickis buvo nukautas.

Supainiojo su garsiu menininku

Po šios įkaitų dramos operatyvininkai gaudavo daug pranešimų apie R.Zamolskį. Tikrindami šias žinias policininkai ne kartą buvo patekę ir į kurioziškas situacijas.

Kartą buvo pranešta, jog nusikaltėlis važiuoja automobiliu greitkeliu Vilnius-Kaunas. Prie Elektrėnų sustabdę automobilį, pareigūnai įsitikino, kad tai – ne R.Zamolskis, o vienas garsus skulptorius.

Bandito ieškantiems pareigūnams yra tekę stabdyti ne tik mašinas, bet ir traukinius.

Netyčia sutrukdė inspektorius

Po kelių mėnesių paieškų gerokai sulysęs ir savo išvaizdą pakeitęs R.Zamolskis pagaliau buvo pastebėtas Šiauliuose.

Pareigūnai paruošė jo sulaikymo operaciją. Tačiau ją netyčia sužlugdė apylinkės inspektorius, netikėtai pasirodęs įvykio vietoje.

Pareigūnas ėjo į vieną butų aiškintis dėl neteisėto naminės degtinės laikymo.

Išvydęs uniformuotą policininką R.Zamolskis paspruko.

Dominavo buitiniai žudikai

Įkandin R.Zamolskio kriminalinės policijos biuro pareigūnų sudarytame ieškomiausių nusikaltėlių dešimtuke 2006-aisiais toliau įvardyti visuomenei mažai žinomi asmenys. Jų nusikaltimai – daugiausia buitiniai nužudymai.

Antrasis buvo įrašytas 55 metų Nikita Antonovas įtartas 2002 metų vasarą per išgertuves nužudęs savo sugėrovę.

Trečiasis – 35 metų Žilvinas Gudaitis. Peiliu nudūrė savo draugą.

Ketvirtasis – 48 metų Kęstutis Sudeikis. 2003 metų liepos mėnesį nudūrė sugyventinę.

Penktasis – 45 metų Genadijus Snegiriovas. Per išgertuves sumušė savo tėvą, kuris vėliau ligoninėje mirė.

Suklastojo pažymėjimą

Iš šio ketverto vis dėlto išsiskyrė Ž.Gudaitis, kuris 2001-ųjų birželio mėnesį Klaipėdoje peiliu subadė Gerardą Girdžiūną.

Dar prieš žmogžudystę Ž.Gudaitis naudojosi klaipėdiečio Kęstučio Jakubėno vairuotojo pažymėjimu, į kurį buvo įsiklijavęs savo nuotrauką.

Praėjus metams po nužudymo, šis suklastotas vairuotojo pažymėjimas paslaptingomis aplinkybėmis atsidūrė Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus raštinės seife.

Pagrobė garsų milijonierių

Daug spalvingesnės buvo šeštu ir septintu numeriu tarp ieškomiausių nusikaltėlių įvardytų Manto Dockaus bei Neringos Gromaitės asmenybės.

Šie asmenys įtarti kartu su Gvidu Pučka 2004 metais pagrobę Didžiosios Britanijos pilietį milijonierių Johną Michaelį Capperį.

[[ge:lrytas:lrytas:33796854]][[ge:lrytas:lrytas:33796853]][[ge:lrytas:lrytas:33796852]][[ge:lrytas:lrytas:33796855]]

Iki šio pagrobimo trijulė į policijos pareigūnų akiratį nebuvo patekusi.

Nusikaltimo sumanymas kilo, kai 2000-ųjų pradžioje į Ispaniją uždarbiauti išvyko bendrovės „Mažeikių nafta“ profsąjungos pirmininkės duktė N.Gromaitė bei jos draugas M.Dockus.

Pora apsigyveno Andalūzijos regione esančiame Marbėjos mieste. Vienoje kavinėje N.Gromaitė susipažino su su milijonieriaus J.Capperio meiluže.

Moterys susidraugavo, ir lietuvė po truputį pradėjo rinkti informaciją apie anglo turtus, gimines, galimybę greitai gauti grynųjų pinigų.

Įsigijo policijos uniformas

Taip laipsniškai buvo kurpiamas nusikaltimo planas.

Jaunoji lietuvių pora paskambino savo pažįstamam G.Pučkai ir paprašė, kad jis su dar keliais draugais atvyktų į Ispaniją.

Tam, kad būtų kur laikyti įkaitą, lietuviai išsinuomojo namą. Vėliau per vietinius nusikaltėlius jie nusipirko Ispanijos policijos pareigūnų uniformas.

Sužinoję, kad milijonierius važiuoja iš namų, policininkais apsimetę lietuviai nuošalioje vietoje sustabdė automobilį ir liepė anglui važiuoti jų nurodyta kryptimi.

Bankas pinigus grąžino

Įkalinę J.Capperį lietuviai iš jo giminių pareikalavo išpirkos – į vieno Latvijos banko sąskaitą pervesti 3 milijonus 200 tūkstančių eurų.

Toks reikalavimas buvo greitai įvykdytas – pinigai pateko į nurodytą sąskaitą.

Bet Latvijos bankui tokios didelės sumos pinigų pervedimas pasirodė įtartinas ir jis pinigus grąžino atgal.

Tuomet nusikaltėliai su milijonieriaus giminėmis pradėjo derybas dėl grynųjų pinigų perdavimo.

Ir šį kartą anglo giminaičiai paklusniai vykdė visus reikalavimus. Jie iš karto perdavė reikalaujamą avansą – pusę milijono eurų.

Grobikai grįžo į Lietuvą

Tačiau tuomet neišlaikė lietuvių nervai. Įtarę, kad yra sekami, jie po devynių dienų įkalinimo įkaitą paleido, o patys, pasitenkinę gautu avansu, paspruko.

Keli nusikaltėliai liko Ispanijoje, o G.Pučka, M.Dockus ir N.Gromaitė ramiai grįžo į Lietuvą.

Čia jie prisipirko brangių automobilių ir nerūpestingai gyveno Kaune.

Tačiau vieną Ispanijoje likusį jų bendrininką netikėtai sulaikė vietos policija. Jis pripažino kaltę ir įvardijo visus savo bendrininkus.

Suimti neleido prokurorai

Netrukus Lietuva gavo Ispanijos prašymą sulaikyti trijulę. Šio darbo ėmėsi Kauno kriminalinės policijos pareigūnai.

Policijos pareigūnai greitai išsiaiškino, kad vienas ieškomų asmenų – M.Dockus – dažnai lankosi Palangoje. Ten buvo surengta pasala ir jis įkliuvo.

Bet kai policininkai įtariamąjį parsivežė į Kauną, jų laukė netikėtumas. Vieno įžūliausių nusikaltimų rengėją patupdyti už grotų atsisakė prokurorai.

Kauno prokurorai nesikreipė į teismą, ir M.Dockus buvo paleistas.

Pora spruko į Baltarusiją

Netrukus Kaune važiuodamas savo automobiliu buvo sulaikytas ir G.Pučka. Šįkart dėl jo suėmimo tarpininkavo Policijos departamento vadovai.

Įtariamasis buvo suimtas, o vėliau išsiųstas į Ispaniją. Tuo tarpu ištrūkęs į laisvę M.Dockus su savo drauge N.Gromaite pasislėpė.

Kauno kriminalistai jų pėdsakus buvo aptikę Latvijoje. Manyta, jog iš šios šalies jie spruko į į Baltarusiją.

Istorijos mokytojas nepasidavė

Spalvinga asmenybė – ir 2006-ųjų ieškomiausių nusikaltėlių sąraše aštuntas pažymėtas pogrindinei patriotinei organizacijai „Juodvarniai“ priklausęs 44 metų Eligijus Šmidtas.

Šis buvęs Vilniaus „Gabijos“ gimnazijos istorijos mokytojas nė iš tolo nepriminė kriminalinio nusikaltėlio, o į ieškomų žmonių sąrašą pateko tiktai dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių.

E.Šmidto buvo pradėta ieškoti po 2000-ųjų vasario 25 dienos vakarą Varėnoje įvykusio incidento.

Tada policininkai patikrino automobilį „Volkswagen Jetta“, kuriame sėdėjo trys vyriškiai. Bagažinėje buvo aptikti trys plastikiniai indai ir kastuvas. Kilus įtarimams, buvo patikrinti vyrų dokumentai.

Vieno keleivių – E.Šmidto – kišenėje policininkas užčiuopė ginklą. Tuo metu E.Šmidtas policininkui kirto per rankas ir į jį šovė.

Kulka įstrigo policininko kišenėje esančioje kortų malkoje, o pats šaulys spruko.

Po klajonių pasiekė Vilnių

Netrukus po incidento buvo blokuoti aplinkiniai keliai ir tiltai. Mokytojas ilgai blaškėsi bandydamas ištrūkti.

Bijodamas eiti per tiltą E.Šmidtas su drabužiais puolė į upę ir pasiekė kitą krantą.

Peršlapęs ir sustiręs mokytojas po miškus klajojo apie dvi paras. Per tą laiką jis ne tik nieko nevalgė, bet ir nemiegojo.

Pagaliau bėglys išlindo į kelią ir ryžosi pasiekti Vilnių. Mokytojas orientavosi pagal žemėlapį, kurį turėjo kišenėje.

Kažkurio kaimo stotelėje išsekęs ir purvinas žmogus sėdo į autobusą ir sėkmingai pasiekė sostinę. Kad nesukeltų įtarimo, E.Šmidtas ant akių užsismaukė kepurę ir prisėdo prie panašios išvaizdos vyro.

Vilniuje bėglys gavo švarių drabužių, maisto, tačiau ilgai čia neužsibuvo. Pasitraukęs iš miesto jis vėl ėmė slapstytis.

Ketino laukti senaties termino

Vieną kartą E.Šmidtas buvo apsuptas atokioje sodyboje. Bet jam pavyko pasprukti pareigūnams iš po nosies.

Kitą sykį bėglio slaptavietę užtiko nepažįstami, atsitiktinai užklydę žmonės. E.Šmidtas turėjo skubiai kraustytis kitur.

Pirmaisiais E.Šmidto slapstymosi mėnesiais Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius viešai buvo jam pasiūlęs savanoriškai atvykti į prokuratūrą ir net pažadėjo, kad tokiu atveju nebus suimtas.

Bet šio patarimo bėglys nepaklausė ir savo pažįstamiems prasitarė, kad slapstysis, kol sueis senaties terminas.

Atrankos kriterijai – neaiškūs

Paskutiniai labiausiai ieškomų nusikaltėlių dešimtuko sąraše 2006-aisiais buvo 31 metų Žydrūnas Bartkevičius ir 32 metų Angelina Jocienė.

Bet ne visai aišku, kodėl Kriminalinės policijos biuro pareigūnai apskritai juos įtraukė į šį dešimtuką. Mat šių asmenų nusikaltimai tikrai nėra rezonansiniai.

Ž.Bartkevičius įtartas, kad 1997 metų balandį iš vieno namo pagrobė vertybių, kurių vertė – 63 tūkst. litų, o vėliau Druskininkuose pagrobė mikroautobusą.

[[ge:lrytas:lrytas:32288749]][[ge:lrytas:lrytas:32439783]]

Buvusi Kauno bendrovės Turizmo patariamosios grupės direktorė A.Jocienė įtarta tuo, kad 1999 metais iš dešimties asmenų išviliojo 97 tūkstančius litų.

Nepateko daug garsenybių

Tuo tarpu į ieškomiausių nusikaltėlių dešimtuką nebuvo įtraukti daug pavojingesni asmenys.

Nežinia kur tuo metu buvo Kauno „daktarų“ ideologas Andrius Jankevičius, pravarde „Pšidzė“, kuris pasisavino apie du milijonus litų.

Nebuvo rasta Stasė Žigelienė, įtariama pasisavinusi 50 milijonų litų iš buvusio Žemės ūkio banko.

Slapstėsi du žmones nužudę ir keturis sužeidę Danielius Sruoga ir Donatas Adomėnas.

Prieštaringai vertinamo verslininko Rimanto Grainio nužudymo organizavimu įtartas buvęs nusikalstamos „zelionų“ gaujos lyderis Olegas Lysenka irgi dingęs.

Buvo nerandamas du žmones nušovęs klaipėdietis policininkas Sigitas Norkus.

(„Lietuvos rytas“, 2006 m.)

Kriminalinė Lietuva: ieškodami R. Zamolskio ir kitų pavojingiausių banditų pareigūnai dirbo ir apgraibomis Garsiausios Lietuvos bylos