Advokato Leonido Pčelincevo nužudymas ketvirtadienį Vilniuje priminė kitą mirtiną išpuolį prieš teisininką: 2011 metų birželio 1-ąją sostinėje buvo nudurtas advokatas Sergejus Novikovas.

2013-ųjų lapkritį teismas pasiuntė už grotų S.Novikovo žudiką, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, kas ir kodėl siekė jo mirties.

Buvusiam boksininkui Jonui Dambrauskui, kuriam tada buvo 41-eri, – 18 metų nelaisvės už grotų.

Tokį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad būtent šis teisiamasis vidury dienos, sostinės centre nužudė 47 metų S.Novikovą.

[[ge:lrytas:lrytas:139307]]

J.Dambrauskas į kalėjimą iškeliavo taip ir nepaaiškinęs, kodėl nudūrė iš banko „Citadele” išeinantį advokatą.

Buvo manoma, kad atsikratyti S.Novikovo norėjo Vilniaus laidojimo rūmų direktorius Vitalijus Gasperovičius.

Smulkusis laidojimo rūmų akcininkas esą buvo nužudytas tuomet, kai prasitarė, kad planuoja įsigyti didesnį akcijų paketą – 40 procentų akcijų.

[[ge:lrytas:lrytas:32921119]][[ge:lrytas:lrytas:32159115]][[ge:lrytas:lrytas:33480367]]

Žudikas jo tykojo prie banko, kur teisininkas tarėsi dėl paskolos, už kurią būtų pirkęs laidojimo rūmų akcijų.

Prokurorai bandė įrodyti, kad V.Gasperovičius baiminosi, jog verslą į savo rankas perėmęs S.Novikovas pradės tikrinti finansinius dokumentus ir aptiks nusikalstamų sandėrių.

Užsakovas liko nežinomas

Tačiau teismui šių įrodymų neužteko. Teismas paskelbė, kad V.Gasperovičius išteisintas dėl žmogžudystės užsakymo. Tačiau laisvės atėmimo bausmės jis neišvengė, nes buvo pripažintas kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo ir dokumento klastojimo.

Už tai jam buvo skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, iš buvusio direktoriaus Vilniaus laidojimo namams priteista 429 tūkst. litų.

J.Dambrauskas Vilniaus laidojimo rūmuose nėjo jokių pareigų, neturėjo šios įmonės akcijų. Ar iš tiesų jis pats sugalvojo nužudyti laidojimo verslu susidomėjusį S.Novikovą?

[[ge:lrytas:lrytas:34572868]]

„Prokuratūra prašė pripažinti V.Gasperovičių kaltu dėl nužudymo ir pateikė visus turimus duomenis, tačiau teismas nusprendė kitaip”, – po nuosprendžio kalbėjo Vilniaus apygardos prokuroras Mindaugas Bliuvas.

Kaltino išgalvotą draugą

Nors teisme duodamas parodymus J.Dambrauskas visus nustebino dar negirdėta šio nusikaltimo versija, jis neslėpė, kad S.Novikovas gyvybę prarado dėl laidojimo rūmų akcijų.

Teisiamasis pasakojo paprašęs savo bičiulio Arūno Gumuliausko paauklėti akcijas pirkti nusprendusį advokatą – jį sumušti. Už šią paslaugą J.Dambrauskas teigė pasiūlęs tūkstantį litų.

Tai buvo jau ne pirmoji J.Dambrausko papasakota šių įvykių versija.

Kai 2011 metų birželį buvusį boksininką sulaikė policijos pareigūnai, jis buvo prisipažinęs, kad nužudė S.Novikovą, tačiau tikino visą nusikaltimą suplanavęs vienas.

Vėliau jis prašė nekreipti dėmesio į šį prisipažinimą – esą prisiimti kaltę patarė pareigūnai, pažadėję, kad prisipažinus neteks kalėti ilgiau nei 8 metus.

Liko ištikimas iki galo

J.Dambrauskas neoficialiai buvo vadinamas laidojimo rūmų vadovo V.Gasperovičiaus „stogu”. Toks išliko ir abiem sėdus į teisiamųjų suolą.

Teismui pasakodamas apie planą pamokyti S.Novikovą, jis kalbėjo: „Pats to daryti nenorėjau, nes S.Novikovas mane buvo matęs su V.Gasperovičiumi ir žinojo, kad esu jo draugas. Tuomet būtų kilę įtarimų, kad tai V.Gasperovičiaus užsakymas”, – aiškino J.Dambrauskas.

Pats V.Gasperovičius vengė atsakymo, ar kada nors kalbėjo apie kerštą į jo verslą besikišančiam S.Novikovui.

[[ge:lrytas:lrytas:34579059]]

Buvęs laidojimo rūmų vadovas abstrakčiai atsakė, kad su J.Dambrausku susitikdavo kiekvieną dieną ir kalbėdavosi apie viską.

Nors teismas paskelbė, jog V.Gasperovičius išteisinamas dėl nužudymo organizavimo, S.Novikovo artimieji žudiku vadino tik jį.

„Skaudu, kad jis liko nenubaustas. Štai ką gali pinigai. V.Gasperovičius – pinigų maišas”, – išeidama iš teismo salės piktinosi nužudytojo motina Taisija Novikova.

Nužudytojo artimieji buvo pareiškę net 6 milijonų litų ieškinį, tačiau jiems priteista mažesnė suma. S.Novikovo žmonai ir trims vaikams priteista po 100 tūkst. litų, motinai – 50 tūkst. litų, seseriai – 20 tūkst. litų.

Atlyginti žalą visiems nukentėjusiesiems nurodyta už nužudymą nuteistam J.Dambrauskui.

„V.Gasperovičius yra nužudymo užsakovas, ir aš tai žinau. Jis turi sėdėti visą gyvenimą”, – braukė ašaras nužudytojo našlė Marija Novikova.

Ašarodama M.Novikova teigė kol kas negalvojanti nei apie nusikaltėliams skirtas bausmes, nei apie priteistas sumas: „Vyro vis tiek nebeturiu. Nenoriu nieko, tik jį susigrąžinti.”

Kartu su nužudymu kaltinamais J.Dambrausku ir V.Gasperovičiumi buvo teisiami ir pastarojo vadovaujamų bendrovių darbuotojai Vladislavas Tomkevičius ir Tatjana Kuliešienė. Jie buvo kaltinami sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, tačiau abu išteisinti neįrodžius kaltės.

V.Gasperovičiui ieškinį buvo pareiškęs buvęs jo verslo partneris Marius Molotokas, bet šio ieškinio teismas nenagrinėjo.

Ieškojo žudiko ant motorolerio

S.Novikovo nužudymą atskleidę Vilniaus policijos kriminalistai gavo Metų seklio titulą. Pareigūnai žudiką susekė per savaitę.

[[ge:lrytas:lrytas:34579054]]

Pranešimą apie miesto centre, K.Kalinausko gatvėje, ant šaligatvio gulintį negyvą vyrą Vilniaus policijos pareigūnai gavo 2011 metų birželio 1-osios popietę.

Nužudytojo dokumentus suradę pareigūnai netrukus sužinojo, jog tai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys advokatas S.Novikovas. Ant jo kūno buvo matyti durtinių ir pjautinių žaizdų.

Pareigūnai apklausė visus netoli nužudymo vietos esančių įstaigų darbuotojus, aplinkinius gyventojus, peržiūrėjo ant pastatų įrengtų vaizdo kamerų įrašus.

Patikrinus mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašus paaiškėjo, kad prieš nužudymą visą dieną S.Novikovo automobilis Vilniaus miesto gatvėmis buvo sekamas motoroleriu. Motorolerį netoli nužudymo vietos matė ir vienas liudininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:34577360]]

Išsiaiškinus, kad S.Novikovas yra vienas iš Vilniaus laidojimo rūmų akcininkų ir ketino savo vardu nusipirkti kontrolinį šios įmonės akcijų paketą, tyrėjų dėmesys nukrypo į Vilniaus laidojimo rūmų veiklą ir jų direktorių V.Gasperovičių.

Tikrinti Vilniaus laidojimo rūmų veiklą ėmė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonėje sistemingai buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai siekiant paslėpti bendrovės piniginių lėšų (apie 0,5 mln. litų) pasisavinimą.

FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo gauti ypač vertingi duomenys apie V.Gasperovičiaus ir policijai gerai žinomo nusikaltėlių pasaulio atstovo J.Dambrausko verslo ryšius.

Tuo pačiu metu pareigūnai intensyviai ieškojo nusikaltimo vietoje pastebėto motorolerio. Į visas Lietuvos policijos įstaigas buvo išsiųstas skubus pavedimas patikrinti visus jų teritorijoje įregistruotus motorolerius.

Automobilių vagystes tiriantys Vilniaus policininkai tikrino visas mieste esančias transporto priemonių parduotuves ir remonto dirbtuves. Paieškos buvo sėkmingos – jau po kelių dienų pareigūnai rado motorolerį, panašų į buvusį įvykio vietoje.

Po kelių apklausų ir tarp motorolerio bagažinėje buvusių registracijos dokumentų pavyko surasti motorolerio savininko telefono numerį. Paaiškėjo, kad iš Prancūzijos motoroleris buvo parduotas į Latviją, o Rygoje šį motorolerį nusipirko J.Dambrauskas.

Dar tą pačią dieną Klaipėdoje vykusiame motociklininkų suvažiavime J.Dambrauskas buvo sulaikytas ir su antrankiais pargabentas į Vilnių. Pareigūnai iš karto negalėjo patikėti, kad nusikaltimą įvykdė gudrus ir atsargus J.Dambrauskas.

Vėliau kriminalistams pavyko gauti svarbių duomenų ir daiktų, kurie patvirtino, kad jie kartu su V.Gasperovičiumi ieškojo motorolerio, svetimo asmens vardu išsinuomojo garažą jam laikyti.

Po nužudymo J.Dambrauskas motorolerį paslėpė, kai kuriuos įrankius sunaikino, tačiau pareigūnai surado nemažai įkalčių.

Nuosprendis liko nepakeistas

2015-ųjų gruodį Apeliacinis teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog Vilniaus centre S.Novikovą nužudė buvęs boksinininkas J.Dambrauskas, tačiau ir tąsyk nepaaiškėjo tikrieji žmogžudystės motyvai.

2016-ųjų birželį Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė J.Dambrausko gynėjo skundą.

„Visos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai teismų išsamiai išnagrinėti ir nepalieka abejonių, kad teismai pagrįstai nustatė, kad S.Novikovą nužudė niekas kitas, kaip J.Dambrauskas ir jis tai padarė dėl savanaudiškų paskatų“, – sakė teisėjas Olegas Fedosiukas.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad 2011 m. J.Dambrauskas sužinojęs, kad bendrovės Vilniaus laidojimo rūmų akcininkų parduodamas 40 proc. šios bendrovės akcijų ketina įsigyti šios bendrovės akcininkas S.Novikovas, siekdamas sutrukdyti įsigyti šias akcijas, nutarė pastarąjį nužudyti. Jis tikėjosi, kad nužudžius S.Novikovą, parduodamas akcijas įsigys jam palankūs asmenys – V.Gasperovičius ir pastarojo tėvas.

[[ge:lrytas:lrytas:34579055]]

Pasak teismo, tuo pačiu jis siekė užsitikrinant ir naudą sau: ketino apmokėti dalį V. ir A.Gasperovičių perkamų akcijų ir taip užsitikrinti pastovias pajamas iš dividendų, o taip pat išvengti galimo V.Gasperovičiaus – sau palankaus asmens, atleidimo iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų.

Aukščiausiasis Teismas bylą nagrinėjo pagal du kasacinius skundus – pagal J.Dambrausko ir buvusio Vilniaus laidojimo rūmų direktoriaus bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovo V.Gasperovičiaus gynėjų skundus.

Pasak teisėjo O.Fedosiuko, esminis šios bylos kasacinio nagrinėjimo klausimas – ar tinkamai įrodytas nuteistojo J.Dambrausko kaltumas dėl S.Novikovo nužudymo. Nuteistojo gynėjas Aidas Mažeika teigė, kad kaltumas buvo įrodinėjimas neteisėtai gautais ir nepatikimais įrodymais, kuriais teismai neturėjo remtis, o atmetus šiuos neleistinus įrodymus, duomenų kaltei pagrįsti nepakanka.

„Šioje nagrinėjamoje byloje dalis duomenų, kuriais kaltinimas grindė šio nuteistojo kaltumą, iš tikrųjų neatitinka leistinumo reikalavimų. Vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtina keisti ar naikinti priimtus sprendimus. Tokia išvada padaryta dėl to, kad teisėtai gautų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma rodo, kad būtent J.Dambrauskas padarė šį nusikaltimą“, – sakė teisėjas.

Tačiau teismai neleistinu įrodymu pripažino slapta įrašinėtus sulaikyto J.Dambrausko pokalbius su pareigūnais. Teismai iš dalies analizavo ir vertino tokiu būdu gautą informaciją.

„Kasacinės instancijos teismo kolegija dar kartą pakartojo įrodinėjimo nuostatą, kad įtariamojo apklausa turi būti vykdoma nustatyta tvarka, paisant įtariamojo asmens teisių, įskaitant ir teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Todėl iš sulaikyto įtariamojo išgauta informacija nesilaikant apklausos tvarkos, negali turėti įrodomosios reikšmės“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į anoniminio liudytojo parodymų nepatikimumą, manoma, kad tas asmuo buvo kartu uždarytas į vieną kamerą su J.Dambrausku, kad iš jo išgautų informaciją.

„Vėlgi tai nesiderina su įtariamojo teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Tokie įrodinėjimo metodai Baudžiamajame procese yra neleistini“, – sakė teisėjas O.Fedosiukas.

Šioje byloje kalėti nuteistas ir V.Gasperovičius. Pareigūnai anksčiau skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis galėjo sukurstyti advokato nužudymą iš savanaudiškų paskatų. Tačiau dėl sąsajų su nužudymu teismai V,.Gasperovičių išteisino. Jis buvo nuteistas kalėti 7 metus už finansinius nusikaltimus.

V.Gasperovičiaus advokatas Sergejus Chiminas sakė, kad Aukščiausiajam Teismui skundą rašė tik dėl per griežtos jo klientui skirtos bausmės, esą teismai neatsižvelgė į prisipažinimą paėmus pinigus: „Aš manau, jeigu būtų paskirti penkeri metai, būtų pakankamai griežta bausmė“. Jo skundą teismas taip pat atmetė.

(„Lietuvos rytas“, 2013–2017 m.)

Advokato žudikas į kamerą nusinešė ir neatskleistą paslaptį Istorijos, sukrėtusios šalį (3)