Prieš 16 metų už medikės nužudymą nuteistas 49-erių Edmundas Montvydas (dabartinė jo pavardė Bedaugis) atlikęs įkalinimo bausmę staiga pareiškė, kad ne savo valia buvo prisiėmęs svetimą kaltę. Kaip buvo iš tiesų?

Pajūryje užversta baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu siekiant turtinės ir asmeninės naudos, trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūnams apkaltinti buvę uostamiesčio kriminalistai Edmundas Tautavičius, Vladimiras Molis ir advokatas Marius Navickas, buvęs E.Montvydo gynėjas.

Stoję prieš teismą jie įvardyti kaip organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurią sutelkė anksčiau ne kartą teistas Klaipėdos rajono gyventojas 51 metų Virginijus Valius, nariai.

Pakeitęs savo ankstesnius parodymus E.Montvydas-Bedaugis tapo nukentėjusiuoju. Už nelaisvėje praleistus metus jis iš V.Valiaus ir kitų kaltinamųjų pareikalavo solidaus atlygio – 800 tūkst. eurų. Jo ir žmonos civiliniai ieškiniai nenagrinėti, nes tikrasis medikės žudikas iki šiol nenustatytas.

[[ge:lrytas:lrytas:35984599]]

Tačiau E.Bedaugis neketina nuleisti rankų – jam palankus Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis atveria kelią tęsti teisinę kovą.

Šis teismo procesas priminė tragediją, kai 2008 metų liepą Klaipėdos miesto ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento darbuotoja 33 metų Inga Žitkevičienė buvo rasta negyva savo bute. Ji buvo žiauriai sumušta, be to, iš aukos pasityčiota – kūnas apdėliotas užkandžiais, vaisių skiltelėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:36442632]][[ge:lrytas:lrytas:36473699]][[ge:lrytas:lrytas:36448035]]

Nustatyta, kad I.Žitkevičienės bute tą naktį lankėsi V.Valius ir E.Montvydas. Klaipėdoje sulaikytas V.Valius teigė smurto prieš moterį, kuri jam svetingai atvėrė savo buto duris, padengė vaišių stalą, nenaudojęs – visą kaltę vertė E.Montvydui. O šis jau buvo pasprukęs į Londoną, kur gyveno su suklastotu brolio pasu. Jis buvo sučiuptas tik po dvejų metų.

Teisme vyrai pasakojo, kad I.Žitkevičienė pati į V.Valiaus mobilųjį telefoną atsiuntusi viliojančią žinutę su savo nuotrauka. Konfliktas, anot E.Montvydo, kilo po to, kai buto šeimininkė jam netyčia apliejo kelnes. Dėl to supykęs svečias ranka trenkė jai per veidą, prakirto antakį.

„Ji supyko, kad kambaryje nukračiau cigaretės pelenus. Eidama iš balkono pamanė, kad jai tyčia pakišau koją, užsimojo. Aš jai trinktelėjau, po to vėl susitaikėme“, – teisme tikino E.Montvydas.

Vejamas iš namų jis norėjo susirinkti savo daiktus, bet šeimininkė esą vėl užsiplieskė: „Ėmė mane žeminti, spardyti. Tada čiupau vazą ir paleidau į jos pusę.“

Aptalžyta moteris, pasak E.Montvydo, nepyko, netgi pakvietė jį į savo miegamąjį: „Nusirengęs likau su apatiniais, bet supratau, kad nepavyks, – buvau per daug išgėręs.“ Vyras esą įsižeidė, kad šeimininkė ji pavadino impotentu, nesusivaldęs vėl trenkė jai į veidą.

Tuo metu velionę pažinojęs V.Valius teisme negalėjo paaiškinti, kodėl atsivedęs E.Montvydą į svetimą butą leido jam kelias valandas mušti ir niekinti moterį. Jis sakė norėjęs kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet I.Žitkevičienė neva pasakiusi, kad nebūtina, – susitvarkysianti pati, nes yra medikė.

Po to abu vyrai išėję iš moters buto, bet čia esą galėjo užsukti dar vienas asmuo.

Prisipažino tik vienas

Teisme kaltu prisipažino tiktai E.Montvydas, kuriam už tai, kad mirtinai sumušė medikę, atseikėta 11 metų nelaisvės. Vėliau bausmė sumažinta metais. Jis už grotų praleido 6 metus ir 6 mėnesius, o paskui už gerą elgesį paleistas lygtinai.

V.Valius, kaltintas tik dėl nusikaltimo slėpimo, dingusių nužudytos moters daiktų vagystės, kelis mėnesius praleido areštinėje ir buvo išteisintas.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, suabejojęs, ar visos žmogžudystės gijos buvo išpainiotos iki galo, šią bylą grąžino tyrėjams. Bet vėl ją atvertusi teisėja Violeta Miliuvienė patikėjo V.Valiaus parodymais – esą jis niekuo dėtas, žudiku pripažino tik E.Montvydą.

Pareigūnas ramino bėglį

„Jie iš anksto buvo apgalvoję, kaip elgtis, ką sakyti policijai, kai bus surasti. Kam sėdėti už grotų abiem? Iš narkotikų pralobęs V.Valius tikriausiai įkalbėjo E.Montvydą prisiimti visą kaltę už pažadą jį šerti kalėjime“, – kalbėjo nužudytosios brolis Anatolijus Solovjovas. Atrodo, nuojauta jo neapgavo.

Bausmę atlikęs E.Montvydas, įkalinimo įstaigoje pakeitęs savo pavardę, papasakojo, kas esą iš tikrųjų nutiko, kai jie dingo iš medikės buto, palikę ją merdinčią, o gal ir nebegyvą.

Kitą dieną abu vyrai vėl susitiko. V.Valius jau girdėjo apie surastą moters lavoną, tvirtino, kad jam išeinant iš I.Žitkevičienės namų ji dar buvo gyva, užsiminė, jog reikia pasikalbėti su pažįstamu pareigūnu E.Tautavičiumi.

[[ge:lrytas:lrytas:36465178]]

Klaipėdos policijos Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus darbuotojas E.Tautavičius tuo metu atostogavo Latvijoje. Nuvykę į Rygą vyrai jam papasakojo, kas įvyko I.Žitkevičienės namuose. Policininkas žadėjo pasidomėti tyrimu, suteikti daugiau informacijos.

Po kurio laiko E.Montvydas ir E.Tautavičius vėl susitiko Papės kaime. Pareigūnas pranešęs, kad paskelbta įtariamųjų paieška, bet raminęs: „V.Valius viską sutvarkys, turi pinigų, pažįsta daug žmonių, svarbiausia, kad dabar jūsų niekas nesulaikytų.“ „Kai prasitariau, kad galėčiau išvykti Angliją, bet neturiu pinigų, iš E.Tautavičiaus gavau 2000 eurų“, – sakė E.Montvydas.

Londone – kaip ant adatų

Gavęs pinigų E.Montvydas išvyko į Didžiąją Britaniją. Su E.Tautavičiumi bendraudavo elektroniniu paštu per specialias programėles. Policininkas ir pats buvo atvykęs į Londoną, susitiko su Interpolo ieškomu lietuviu. E.Tautavičius pranešė, kad V.Valius sulaikytas, teikia parodymus, galbūt jam ne itin parankius.

E.Montvydo žiniomis, jo skrydį į Londoną, kelionės išlaidas finansavo V.Valius. Vėliau bėgliui per pažįstamus asmenis siuntinėti pinigai būsto nuomai, legaliam darbui Londone reikalingi suklastoti dokumentai, jis naudojosi brolio lietuvišku pasu, motinos banko kortele.

Ryšius su E.Montvydu palaikydavęs ir V.Valius. Jis esą siūlęs sumokėti daugiau kaip 43 tūkst. eurų už tai, kad E.Montvydas prisipažintų mirtinai sužalojęs I.Žitkevičienę.

Londone lyg ant adatų gyvenęs E.Montvydas svarstęs prisiimti visą kaltę dėl medikės nužudymo, jeigu V.Valius pasirūpintų jo šeima. Apie tai buvo prasitaręs Lietuvoje paliktai gyvenimo draugei Živilei, kuri vėliau irgi atsirado Anglijoje.

Moteris, su kuria Edmundas vėliau susituokė įkalinimo įstaigoje, jam patarusi nenuleisti rankų, sakyti tiesą, jeigu nieko bloga nepadarė. Beje, Živilė sakė irgi sulaukusi V.Valiaus siūlymo už jam palankius E.Montvydo parodymus duoti pinigų jo šeimai išlaikyti.

Anglijoje slapstęsis vyras buvo sučiuptas ir ekstradijuotas į Lietuvą. Jo pėdsakus atsekė ne policija, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose daug metų dirbantis, verslo reikalais Londone dažnai besilankantis nužudytos medikės brolis A.Solovjovas.

Pargabentas į Lietuvą E.Montvydas nepanoro teikti V.Valiui naudingų, o pačiam galbūt pražūtingų parodymų, pasisamdė advokatą. Apie tai sužinojęs draugas griebėsi atsakomųjų veiksmų – pasitelkė teisėsaugininkus.

Geri ir blogi policininkai

Klaipėdos areštinėje E.Montvydas pateko į vieną kamerą su mašinvagiu Sauliumi Renke. Storinių nusikalstamai grupuotei priklausęs vyras jį užpuolė, išvadino „ožiu“, per muštynes nuskėlė dantį.

E.Montvydas mano, kad į bendrą kamerą buvo įgrūstas ne atsitiktinai, o tam, kad susiprastų ir teiktų V.Valiui palankius parodymus: „Policijos tyrėjas V.Molis, kiti kriminalistai su manimi žaidė jiems įprastą gero ir blogo policininko žaidimą.“

Prokuroro Aleksandro Kazakovo paprašytas tai patikslinti E.Montvydas-Bedaugis teigė, kad I.Žitkevičienės nužudymo tyrimą kontroliavęs V.Molis, neva grasindamas panaikinti izoliaciją areštinėje, jį vertė prisipažinti, pasakoti, kaip bute daužė moterį. Paskui tarsi netyčia užsukęs E.Tautavičius siūlydavęs pagalvoti, apsispręsti, pakeitus pirminius parodymus prisiimti kaltę.

Galiausiai E.Montvydas nusprendęs elgtis, kaip siūlė „gerasis policininkas“, – prisipažino smurtavęs prieš moterį. Be to, E.Tautavičius, pasikvietęs E.Montvydą į savo kabinetą, esą rodydavo V.Valiaus pinigus – 60 tūkst. eurų, kuriuos gautų. Policijos patalpose kaltinamasis galėdavo ir laisvai bendrauti su iš Londono atskridusia drauge Živile.

„Gerasis“ E.Tautavičius suimtą E.Montvydą pats iš areštinės vežė į miestą susitikti su V.Valiumi. Vienos „ekskursijos“ metu jie aptarė tolesnius veiksmus, E.Montvydui perduotos kelios belaidžio ryšio priemonės. Pareigūnas į jų pokalbį nesikišo.

Penėjo pinigais ir pažadais

Areštinėje pasirodęs M.Navickas, pasak E.Montvydo-Bedaugio, ragino atsisakyti pasamdyto advokato: „Jis sakė ginsiąs mane, nereikės niekuo rūpintis, už paslaugas sumokės V.Valius. Atnešė jo apklausos protokolą, liepė perskaityti, įsidėmėti, kad parodymai nesikirstų.“

[[ge:lrytas:lrytas:36474954]]

E.Tautavičius esą žadėjęs už pakeistus E.Montvydo parodymus pinigus atiduoti jo broliui arba draugei Živilei. Bet vėliau nuteistasis pareiškė per visą kalinimo laikotarpį iš V.Valiaus gavęs tik pusę sutarto atlygio – daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Pinigus Živilei perduodavo E.Tautavičius, kol pats neatsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje dėl kitos nusikalstamos veiklos. Piktnaudžiavimu tarnyba įtartas policininkas buvo sulaikytas, po kratų nušalintas nuo pareigų.

Kodėl E.Montvydas, verčiamas meluoti už atlygį, prokurorams ir teisėjams nepasakė, kad prieš jį naudota psichologinė prievarta, nesiskundė dėl smurto areštinėje, neteisėtų policijos tyrėjų ir advokatų veiksmų?

„Bijojau, kad su manimi bus susidorota, jaudinausi dėl šeimos. Įspraustas į kampą nepasitikėjau teisėsauga – svarstyklės krypo į vieną pusę. Pareigūnams teisybė nerūpėjo – jie dirbo V.Valiui. Kokį atlygį jie už tai gavo, nežinau, nemačiau, negirdėjau“, – aiškino E.Montvydas-Bedaugis.

Piktnaudžiavo siekdami naudos sau

Klaipėdos apygardos teismo kolegija V.Valių, E.Tautavičių ir M.Navicką pripažino organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais. Iš anksto susitarusi įgyvendinti sumanytą planą trijulė atliko tam tikrus vaidmenis, užduotis. Bendrininkai pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės ir asmeninės naudos, bet išteisinti dėl trukdymo teisėsaugai.

„E.Tautavičius, būdamas policijos pareigūnu, ir advokatas M.Navickas, veikdami V.Valiaus labui, padėjo jam išvengti atsakomybės už moters nužudymą. Dėl to, kad E.Montvydas-Bedaugis prisiėmė visą kaltę, padaryta didelė žala valstybei, policijai, advokatūrai“, – konstatavo apkaltinamąjį nuosprendį paskelbusi teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Jazbutienė.

M.Navickas, atstovaudamas E.Bedaugio interesams, naudojo neteisėtas gynybos priemones – iš dalies imituodamas gynybą darbavosi ne jo naudai. E.Bedaugis buvo priverstas keisti parodymus, nes V.Valius atsiskaitydavo su advokatu už jam suteiktas teisines paslaugas.

Dėl M.Navicko veiklos kilęs interesų konfliktas nesuderinamas su advokatų pareiga dorai nustatyti aplinkybes, teisinančias ginamuosius. Tiesioginių įrodymų, kad pinigus už E.Bedaugio gynybą M.Navickui mokėjo V.Valius, nėra, bet aplinkybių visuma leidžia manyti, jog taip ir buvo.

Pripažinta, jog ne visi Generalinės prokuratūros kaltinimai įrodyti, – E.Tautavičius iš tikrųjų organizavo neteisėtus įtariamųjų susitikimus policijos patalpose, bet tai dar nereiškia, kad jis kontroliavo E.Montvydo veiksmus, padėjo derinti parodymus, stengėsi, kad suimtasis jų laikytųsi.

V.Valius pinigus E.Bedaugiui ne skolino, o perduodavo kaip atlygį už palankius parodymus. Pasirašomi vekseliai tebuvo priemonė slėpti tikrąją mokėjimų paskirtį – netiesioginė garantija, kad jis savo žodžių neišsižadės. E.Tautavičius veikdavo kaip pagalbininkas.

Įvertinus užsitęsusį šios bylos tyrimą V.Valiui skirta sankcijos vidurkiui artima 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji subendrinta su anksčiau skirtomis bausmėmis. E.Tautavičius nuteistas kalėti 2 metus, iš jo konfiskuota beveik 29 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš V.Valiaus.

Anksčiau neteistas, mažiau aktyvus nei kiti atskleistos nusikalstamos grupuotės nariai M.Navickas atsipirko švelnesne bausme – įpareigotas sumokėti 18 tūkst. 830 eurų piniginę baudą.

Pažymėta, kad nukentėjusiųjų reikalaujamas moralinės žalos atlygis priklauso nuo to, ar atnaujinus I.Žitkevičienės nužudymo bylos tyrimą išaiškės kitokios aplinkybės. Pripažintos E.Bedaugio ir jo žmonos teisės į ieškinius, kurių dydis būtų nustatytas civilinio proceso tvarka.

V.Molis išteisintas kaip nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veiklos: nužudymo bylos duomenų naikinimo, sąsajų su išpuoliu prieš E.Montvydą-Bedaugį policijos areštinėje.

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai – Lietuvos apeliaciniam teismui.

Po žiauraus medikės nužudymo – ir pasityčiojimas iš velionės: vienas nuteistųjų metė netikėtą pareiškimą