Ketvirtadienį į Visagino policijos komisariatą kreipusis moteris (gim. 1952 m.) pareiškė, kad laikotarpyje nuo vasario 25 d. iki kovo 19 d. jai telefonu skambino nepažįstami asmenys.
Skambinusieji prisistatę banko darbuotojais, apgaulės būdu iš moters išviliojo 126 000 eurų.
Tą pačią dieną į Mažeikių rajono policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1941 m.), kuris pareiškė, kad kovo 24 d. Mažeikiuose, būnant namuose, jam paskambino nepažįstamas rusakalbis asmuo.
Susiję straipsniai
Skambinusysis, išviliojęs banko prisijungimo duomenis, apgaulės būdu iš pensininko pasisavino 11 100 eurų.
Dėl sukčiavimo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Dar du nauji sukčiavimo atvejai fiksuoti Vilniuje.
Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kovo 26 d. gautas pranešimas, kad nuo kovo 25 d. 17 val. iki kovo 26 d. 8 val. Vilniuje, moteriai (gim. 1938 m.) būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę „Telia“ bei banko darbuotojais, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliojo apie 20 000 eurų.
Taip pat pranešta, kad ketvirtadienį Vilniaus policijoje gautas moters (gim. 1951 m.) pranešimas, jog kovo 20 d., apie 19 val., Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule išviliojo 5 000 eurų.
Policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo.
Pasirašytas memorandumas dėl kovos su sukčiavimu
ELTA primena, kad Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų buvo pasirašytas memorandumas, juo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, jog neteisėta veikla, kai iš žmonių išviliojamos milijonus eurų siekiančios pinigų sumos, ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Memorandumas dėl kovos su sukčiavimu pasirašytas tarp Generalinės prokuratūros, policijos, Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro ir kitų institucijų.
Anot šalies vadovo patarėjo, dėl sukčių atakų nukenčia ne tik pinigus prarandantys žmonės, bet kartu dėl tokios nusikalstamos veikos nukenčia ir valstybės institucijų veikla.
„Piniginių santaupų praradimai ne tik didina gyventojų pažeidžiamumą, bet ir menkina pasitikėjimą tiek įmonėmis, kurių vardu naudojasi sukčiai, tiek teisėsaugos institucijomis, kurios turi apsaugoti klientus ir gyventojus, tiek finansų sektoriaus, kurio sąskaitose laikomi gyventojų pinigai. Lygiai taip pat matome dezinformacijos kampanijas, skleidžiamas elektroninio ryšio priemonėmis.
Šiame visame kontekste įžvelgiame, kad tai ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet lygiai taip pat tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams sakė A. Varnelis.
Pasak jo, pasirašytu memorandumu institucijos sutarė aktyviau bendradarbiauti kovoje prieš sukčius. Kartu, pasak A. Varnelio, nutarta įsteigti specialų padalinį, kuris padėtų nukentėjusiems nuo sukčiavimo.
„Bus skiriamas dėmesys operatyvumui, tai yra sukurtas centralizuotas padalinys, (...) kuris reaguotų operatyviai ne tik komunikuojant ir aiškinant klientams ar nukentėjusiems asmenims, ką reikia daryti ir kaip elgtis, praradus pinigus, bet lygiai taip pat ir preventyviai imantis veiksmų su tikslu apsaugoti kitus gyventojus, tai reiškia dalintis telefono numeriais, kurie naudojami sukčių, tiek SMS žinučių numeriais, turiniais, tiek sąskaitomis, į kurias į pervedami pinigai tam, kad galima būtų operatyviai tiek susigrąžinti pinigines lėšas, tiek užblokuoti masinius skambučius arba masines žinutes, siekiant apsaugoti kitas šalis“, – nurodė A. Varnelis.
Anot jo, 2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. Pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų.