Išleisti anksčiau laiko buvusį aukštą miesto valdininką nusprendė Lietuvos kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo komisija, tačiau prokuratūra pateikė skundą, kurį teismas trečiadienį tenkino.
„Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, susijusius su ankstesnėmis komisijos rekomendacijomis, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo sistemingas ir ilgai trunkantis“, – teigiama išplatintame Kauno apylinkės teismo pranešime.
Savivaldybės administracijos vadovas įklimpo, paėmęs 260 000 eurų kyšį iš milijoninius valdiškus užsakymus statybų užsakymus nuolat laiminčios bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno.
Sprendimą greičiausiai skųs
Apsisukus teismų karuselei iki pat Aukščiausiojo teismo, V. Šiliauskui buvo skirta galutinė beveik pusketvirtų metų įkalinimo bausmė – daugiau nei metus, įskaitant ir suėmimo laiką, jis jau išbuvo už grotų.
Pagal įstatymus lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmenims, atlikusiems trečdalį bausmės, jeigu ji neviršija paskirtos 4 metų laisvės.
V. Šiliauskas pastaraisiais mėnesiais bausmę atlieka Kauno kalėjime, atviro tipo vietoje – dienomis vyksta į darbą, o vakarais grįžta į įkalinimo įstaigą.
Nepalankų Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl palikimo kalėjime jis dar galės apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui – greičiausiai šia teise ir pasinaudos.
Jei skundas būtų atmestas, kitas svarstymas dėl lygtinio paleidimo galės vykti po metų.
Kyšiai – per 8 kartus
V.Šiliauskas kyšius nuo 2021 metų pradžios iki 2022 metų pavasario paėmė iš pelningus statybos konkursus laiminčios bendrovės „Autokausta“ vadovo ir vieno savininkų J. Kriaučiūno.
Dažniausiai pinigai būdavo paliekami valdininko namų pašto dėžutėje Noreikiškėse (Kauno r.) – per 8 kartus susidarė daugiau nei ketvirtis milijono eurų. Maždaug per tokį patį laikotarpį, kai administracijos direktoriui byrėjo pinigai iš „Autokaustos“ šefo, savivaldybė su šia bendrove sudarė net 38 sutartis, kurių vertė – apie 40 mln. eurų.
Mero V. Matijotaičio vadovavimo miestui laikotarpiu, nuo 2015 iki 2022 metų savivaldybė su „Autokausta“ sudarė net 133 sutartis.
Įkliuvęs su kyšiais V. Šiliauskas atsistatydino, tačiau jo per apklausas įvardintai Kauno savivaldybėje galimai veikusiai „organizuotai nusikalstamai grupei“, įskaitant ir V. Matijošaitį bei pastarojo sūnų, miesto tarybos narį Šarūną Matijošaitį, nuo kostiumų nenukrito nė dulkelė. Baudžiamojon atsakomybėn niekas nebuvo patrauktas, visi iki šiol užima aukštas pareigas miesto valdžios hierarchijoje.
Nusikaltimai – gerai suplanuoti
Netaikyti lygtinio paleidimo prašiusios prokuratūros skundą tenkinęs Kauno apylinkės teismas (teisėjas Gabrielė Kaktienė) pažymėjo esminius tokio žingsnio argumentus.
„Teismas nurodo, kad net ir tuo atveju, jei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra identifikuojama kaip žema, tai nėra neabejotinas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Teismui plačiau nei Lygtinio paleidimo komisija, įvertinus nuteistojo charakteristiką, bylos medžiagą, susijusią su dinaminių kriminogeninių veiksnių raiška, ir prokurorės skundo argumentus, spręstina, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus.
Tokiam teismo vertinimui įtakos turi tai, kad tiek pirminio vertinimo metu, tiek ir priimant skundžiamą Komisijos nutarimą, nuteistojo elgesyje buvo fiksuoti tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie išliko nepakitę ir tai teismui leidžia spręsti, jog nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, joks teigiamas pokytis nėra įvykęs“, – pažymima teismo nutartyje.
Be to, pasak teismo, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir dar privalo būti koreguojami laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Nors V. Šiliauskas bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, susijusius su ankstesnėmis komisijos rekomendacijomis, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo sistemingas ir ilgai trunkantis.
„Tai rodo, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai suplanuotas. Todėl šiuo metu dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistojo argumentą, jog teismas jam yra uždraudęs septynis metus dirbti valstybės tarnyboje, ir tai pasak nuteistojo iš esmės užkerta kelią naujo nusikaltimo padarymui, teismas įvertino itin neigiamai.
Aptartas argumentas atskleidžia nuteistojo nuostatas, jog jo nusikalstamo elgesio raiškai įtakos turi tik teismo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė, o ne jo paties pastangos ir nenoras pakartotinai nusikalsti“, – akcentavo Kauno apylinkės teismas.