Kaip pranešė Policijos departamentas, balandžio 2 d. apie 13 val. 10 min. Kauno apskrities VPK gautas moters (gimusi 1969 m.) pranešimas, kad sausio-kovo mėnesiais Kaune, namuose, internetinėje platformoje, jai tariamai investavus pinigines lėšas, apgaulės būdu išviliota 13 826 eurai.
Taip pat balandžio 2 d. apie 14 val. 18 min. į Panevėžio apskrities VPK kreipėsi moteris (gimusi 1946 m.), kuri pranešė, kad kovo 17–30 d. Panevėžyje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami žmonės, kurie, prisistatę įvairių įstaigų darbuotojais, apgaulės būdu iš jos išviliojo 46 000 eurų.
Didžiausią nuostolį patyrė Vilniaus gyventoja. Balandžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK gautas moters (gimusi 1949 m.) pranešimas, kad nuo sausio 15 d. iki balandžio 1 d. Vilniuje, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliota 163 000 eurų.
Visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.