Kilus abejonėms, kad V.Ž. ir jo sutuoktinė gyvena ne pagal išgales, buvo atliktas turto tyrimas, kurio metu buvo tiriamos minėtos poros galimybės įsigyti jų turimą turtą iš teisėtų pajamų šaltinių. Išvadas pateikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), įvertinusi per 2011–2022 metų laikotarpį šios poros gautas pajamas ir patirtas išlaidas.
Turto tyrimas atliktas dėl laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 20 d. V.Ž. galimai turėto turto, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu ir jo bendra vertė neatitinka nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų bei šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (100 tūkst. eurų) sumą.
Tyrimą atlikę specialistai nustatė įvairių neatitikimų tarp minėtų sutuoktinių oficialių pajamų ir jų išlaidų. Pavyzdžiui, pora teigė, kad per tiriamąjį laikotarpį iš lažybų ir azartinių lošimų yra gavę daugiau nei 100 tūkst. eurų pajamų, tačiau nustatyta, kad lošimams jie išleido daugiau, nei laimėjo. Per tą patį laikotarpį šie panevėžiečiai įsigijo ne vieną brangų automobilį, nekilnojamojo turto.
Turto tyrimo metu surinkus duomenis ir juos įvertinus bei užpildžius turto tyrimo išvadą, nustatyta, kad skirtumas tarp teisėtų V.Ž. pajamų ir jo patirtų išlaidų yra neigiamas ir sudaro 172 099 eurų.
Įstatymai numato, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai taikant civilinio turto konfiskavimo procedūrą. Todėl viešąjį interesą ginantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Senkus kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl civilinio turto konfiskavimo, prašydamas iš panevėžiečių poros išieškoti minėtą sumą.
Prokuroras ieškinyje taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą V.Ž. turimam nekilnojamajam turtui.