Abu kaltinamieji į teisėsaugos akiratį 2018 metų vasarą pateko atsitiktinai. Pareigūnams tiriant transporto priemonių perpardavinėjimo bylą teisėsaugininkų dėmesį patraukė ir abiejų vyrų finansiniai reikalai.
Bylos duomenimis, vienas iš kaltinamųjų yra buvęs kariškis. Įstatymai numato, kad Krašto apsaugos sistemos darbuotojai kiekvienais metais privalo teikti ne tik metines pajamų deklaracijas, bet taip pat deklaruoti ir turimą turtą. Ten dirbęs kaltinamasis deklaracijas kasmet teikė, tačiau jose įrašyti duomenys kėlė įtarimų apie galbūt nelegaliai gaunamas pajamas – vyriškio išlaidos gerokai viršijo gaunamą oficialų uždarbį.
Teismas nustatė, kad L.B., siekdamas išvengti privalomų mokesčių už gaunamas pajamas, kurios nesusijusios nei su oficialiu darbu, nei su individualia veikla, o buvo gautos iš nenustatytų šaltinių metinėse turto ir pajamų deklaracijose teikė klaidingus duomenis.
Nustatyta, kad kitas kaltinamas A.P. vertėsi variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu neįregistravęs įmonės ar individualios veiklos. Surinkta duomenų, kad vyras nuo nuo 2011 iki 2020 metų galėjo gavo ne mažiau kaip 180 tūkst. eurų pajamų.
Abiems vyrams skirtos baudos – A.P. į valstybės biudžetą turės sumokėti 24,7 tūkst. eurų, o L.B. – 17,5 tūkst. eurų.
Teismas patenkintos du Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštus civilinius ieškinius. Iš A.P. valstybės naudai priteisti 24,5 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o L.B. – 18,1 tūkst. eurų žalos atlyginimo dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio.