Šioje byloje nustatyta, kad, eismo įvykio metu automobiliui nuvažiavus nuo kelio į pakelėje esantį vandens telkinį ir apvirtus, prigėrusios vandens mirė automobilyje buvusios kaltinamojo sugyventinė ir mažametė duktė, o kaltinamasis išsigelbėjo.
Kadangi eismo įvykio metu automobilyje, be kaltinamojo ir žmonių, kurie vėliau žuvo, jokių kitų žmonių nebuvo, teismai sprendė klausimą, kas – kaltinamasis ar jo sugyventinė – vairavo automobilį. Kaltinamajam aiškinant, kad jis dėl girtumo visiškai neatsimena eismo įvykio aplinkybių, ir byloje nesant kitų eismo įvykio liudytojų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, jog tragiško eismo įvykio metu būtent kaltinamasis, o ne jo sugyventinė vairavo automobilį, ir kaltinamąjį išteisino.
Abiejų žuvusiųjų artimųjų atstovas su tokia teismų išvada nesutiko ir kasaciniame skunde teigė, kad teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokius kasatoriaus argumentus pripažino pagrįstais ir konstatavo, kad teismų išvados dėl eismo įvykio metu automobilį vairavusio žmogaus nenustatymo ir dėl to kaltinamojo išteisinimo nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu bei byloje surinktų įrodymų kaip visumos įvertinimu.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad situacijoje, kai iš esmės nėra eismo įvykio liudytojų, ypatingą reikšmę įgyja duomenys, surinkti įvykio vietos bei automobilio apžiūrų metu, taip pat teismo ekspertų, kurie analizuoja automobilyje buvusių žmonių patirtų sužalojimų pobūdį, sėdynių padėtį, plaukų, drabužių fragmentus ant sėdynių ir pan., išvados, kurios gali padėti teismui nustatyti, kas eismo įvykio metu sėdėjo prie vairo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ekspertų išvados gali būti tiek kategoriškos, tiek ir tikėtinos, o jų patikimumą lemia išvadų aiškumas, išsamumas, pagrindimas, taikytų tyrimo metodų patikimumas ir pan. Teismo daromos išvados gali būti grindžiamos ir tikėtinomis ekspertų išvadomis, jeigu šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje buvo atlikta kompleksinė teismo ekspertizė, jos metu ekspertai, įvertinę automobilio stogo priekinio krašto dešinės pusės deformaciją bei žuvusiai kaltinamojo sugyventinei nustatytus sužalojimus galvos srityje ir tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu jokių galvos sužalojimų nepatyrė, padarė tikėtiną išvadą, jog eismo įvykio metu kaltinamojo sugyventinė buvo automobilio priekyje dešinėje pusėje, t.y. keleivio vietoje.
Nors teismai nusprendė, kad tokia ekspertų išvada yra tik tikėtina, o kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo kaltinamasis, kasacinio teismo teisėjų kolegija tokiai teismų išvadai nepritarė ir konstatavo, kad teismai ekspertų nurodytų kitų svarbių aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, neaptarė, byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visumos bendrame kontekste tinkamai neįvertino.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai visiškai nevertino byloje esančių duomenų apie nustatytus kitus kaltinamojo ir jo sugyventinės sužalojimus, galimai atsiradusius eismo įvykio metu; tiek atskirai, tiek ir atsižvelgdami į kitas byloje nustatytas aplinkybes nepakankamai įvertino ekspertų nurodytas aplinkybes, kad vienintelis būdas pasišalinti iš vandenyje apvirtusio automobilio buvo vairuotojo durelių langas, todėl, jeigu žuvusioji būtų sėdėjusi prie vairo, ji būtų sudariusi esminę kliūtį keleivio vietoje sėdinčiam kaltinamajam pro ją pralįsti; neskyrė pakankamai dėmesio liudytojų parodymams, kad po įvykio kaltinamasis sakė, jog automobiliui krentant į vandenį jis dar spėjo atidaryti savo pusės langą ir pro jį išlindo, šių parodymų nesugretino su ekspertų paaiškinimais, kad automobilio vairuotojo durelių langą buvo galima valdyti tik vairuotojo durelėse esančiu mygtuku; taip pat tik fragmentiškai įvertino kitų liudytojų parodymus, jų nesusiejo su kitais netiesioginiais įrodymais ir nesujungė įrodymų į nuoseklią ir logišką grandinę.
Šiame kontekste teisėjų kolegija priminė, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius ir baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Tačiau įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais.
Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas yra neišsamus, o priimti teismų nuosprendžiai neatitinka jiems keliamų aiškumo, tikslumo bei įtikinamumo reikalavimų. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ištaisyti šiuos pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamą sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.