R. Marčiulynas taip pat buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl neteisėtai laikyto duslintuvo, priskirto medžioklinių ginklų priedėliams, kuris per kratą buvo rastas jo namuose.
Teismų karuselė sukosi permainingai. Iš pradžių Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai pripažino poros kaltę baudžiamojoje byloje dėl nelegalaus praturtėjimo, skirdami R. Marčiulynui 19 tūkst. eurų, o jo žmonai – 5,7 tūkst. eurų baudas. Tiesa, turto konfiskavimas jiems nebuvo pritaikytas.
Kauno apygardos teismas viską apvertė aukštyn kojomis, patenkinęs sutuoktinių skundus ir juos išteisinęs.
Prokuratūros skundą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas įnešė savas korektūras, kurios sutuoktiniams toli gražu neleidžia atsikvėpti: porai palankus Kauno apygardos teismo verdiktas antradienį buvo panaikintas, o byla gražinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Tai portalui Lrytas pranešė Aukščiausiojo teismo atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Ieva Mastenica.
R. Marčiulynas anksčiau jau buvo dukart teistas: vieną sykį Lenkijoje už prekybą vogtomis prekėmis, o kitą – Lietuvoje, už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.
Pareigūnams kilo įtarimų
Prokuratūros teigimu, 2015–2019 metais iš nelegalių pajamų įgytas Marčiulynų turtas siekė 231 tūkst. eurų, o išlaidos viršijo pajamas 275 tūkst. eurų.
Tyrėjų duomenimis, nuosavas namas ir garažas Druskininkuose pasistatytas už 164 tūkst. eurų, o butas įgytas už 56 tūkst. eurų.
Taip pat, pareigūnų tvirtinimu, iš neteisėtai gautų pajamų buvo įgyti du automobiliai ir motociklas.
Policijos kriminalistų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad namas jau 2018 metais buvo pilnai pastatytas ir įrengtas, tačiau per 3 metus neįregistruotas, nors to reikalaujama Statybos įstatyme.
Pareigūnų nuomone, tai buvo padaryta tyčia, siekiant nepaviešinti duomenų apie namo statybai panaudotas išlaidas.
Vyrui sušlubavo atmintis
Abu sutuoktiniai kaltės nepripažino. R. Marčiulynas aiškino, jog 2008 metais grįžęs iš Anglijos, jis Lietuvoje dirbo nelegaliai – remontuodavo mašinas, atlikdavo statybos darbus.
Pasak R. Marčiulyno, teisėsaugą sudominusį namą statyti sugalvojo jo tėvas, 2014 metais nusipirkęs žemės sklypą.
R. Marčiulynas esą tiktai pagal įgaliojimą tvarkė įvairius leidimus ir projektus, susijusius su šiuo statiniu.
Kaltinamasis neprisiminė, kas pirko cementą iš parduotuvės – jis, brolis ar tėvas. Taip pat jo atmintis sušlubavo, kas apskritai rūpinosi statybinėmis medžiagomis.
Vandentiekio, kanalizacijos, vidaus apdailos, stogo įsirengimo ir kitus darbus name esą atliko jis pats, o baldai ir kita reikalinga įranga pirkta už tėvo pinigus.
Prakalbo apie dovanotas sumas
Mankiūro specialiste dirbančios I. Marčiulynienės tvirtinimu, butą Druskininkuose ji pirko sau iš dovanotų ir skolintų lėšų. Dalį pinigų sudarė ir asmeninės santaupos.
Tėvai ir močiutė jai neva padovanojo 35 tūkst. eurų, dar 15 tūkst. eurų buvo pasiskolinta iš kitų privačių asmenų.
Pasak I. Marčiulynienės, ji gaudavo pajamas iš buto nuomos ir manikiūro paslaugų.
Vienas kaltinime nurodytų automobilių oficialiai priklausė jos motinai, kuri I. Marčiulynienei neva tik buvo leidusi naudotis šia transporto priemone.
Proceso ratas suksis iš naujo
Druskininkų teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad sutuoktiniai kratėsi kaltės, ji yra įrodyta ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą atlikusio specialisto išvadomis, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad I.Marčiulynienės tėvai neturėjo pakankamai pinigų, kad galėtų skirti dukters buto įsigijimui 15 tūkst. eurų.
Kiti asmenys, patys paėmę paskolą iš banko, taip pat neturėjo lėšų paskolinti kaltinamajai dar 15 tūkst. eurų.
Patikrinimų metu pažymėta, jog R. Marčiulyno tėvas iš savo oficialių pajamų turėjo galimybę įsigyti žemės sklypą Druskininkuose, tačiau negalėjo pasistatyti namo ir garažo su apdaila, sutvarkyti prie jų esančios aplinkos.
„Aiškinamą aplinkybę, kad butas įsigytas už teisėtas pajamas – už dovanotus ir skolintus pinigus, o likusi suma iš santaupų – teismas atmeta ir vertina kaip kaltinamosios gynybinę versiją“, – teigiama Druskininkų teismo rūmų nuosprendyje.
Kauno apygardos teismui priėmus priešingą sprendimą ir išteisinus sutuoktinius, Aukščiausiasis teismas taško procese nepadėjo, grąžindamas bylą iš naujo svarstyti apeliacine tvarka.
Tai reiškia, kad medžiaga sugrįš į Kauno apygardos teismą arba bus perduota kuriame nors kitame didžiajame mieste įsikūrusiam apygardos teismui.