Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai buvo kaltinami tuo, kad po 2019 m. spalio 16 d. įvykusio gaisro naudotų padangų perdirbimu ir utilizacija užsiimančios UAB „Ekologistika“ teritorijoje atsiradę padariniai buvo nulemti ir netinkamo jų pareigų atlikimo – jie, žinodami, kad įmonė yra veikiantis pavojingų gaisro atžvilgiu atliekų perdirbimo objektas, nesiėmė būtinų gaisrui užkardyti kontrolės priemonių.
O būtent neužtikrino, kad pastato (patalpų) dalis, kurioje UAB „Ekologistika“ vykdė ūkinę veiklą, būtų įtraukta į atitinkamus planinių (neplaninių) objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, ir neužtikrino tokių patikrinimų.
Kasacinis teismas nurodė, kad teismai teisės taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė, o priešingai, laikydamiesi BPK nuostatų, pagal nustatytas faktines aplinkybes motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, jog Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nepadarė nusikaltimo, t.y. nepažeidė priešgaisrinės saugos organizavimo veiklą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija kartu pažymėjo, kad teisinis reguliavimas šioje srityje buvo neišsamus ir neaiškus. Byloje nustatyta, kad pareigūnai neturėjo oficialios informacijos apie UAB „Ekologistika“ pradėtą vykdyti ūkinę veiklą, todėl atitinkamai neturėjo ir pareigos įtraukti šį objektą į tikrinamų objektų planus.
Tuo tarpu, remiantis BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties prokuroro kasaciniame skunde nurodytais pagrindais ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.