Teismas įpareigojo G. Filipavičių atlyginti mergaitei 70 tūkst. eurų, o jos tėvams – po 15 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Daugiau nei dvi paras įkalinta mergaitė ir jos šeimos nariai patyrė košmarą, o visuomenė neramiai sekė įvykius: į paieškas įsitraukė daugybė savanorių, pareigūnai lenktyniavo su laiku, skubiai rinkdami ir analizuodami duomenis, kurie atvedė juos prie pagrobėjo garažų nuošalioje vietoje, Technikos gatvėje. Ten ir buvo surengtas „Aro“ šturmas.
Lietuvą savo siaubingu poelgiu sukrėtusiam kauniečiui skirta subendrinta bausmė, įskaičiuojant ir kitus nusikaltimus. Pagrobimas – tik vienas iš 13 nusikalstamų epizodų šioje byloje: G. Filipavičiui dar buvo inkriminuojamas mažametės apiplėšimas, sveikatos sutrikdymas, nelegalus šaunamojo ir nešaunamojo ginklų laikymas, kitos nusikalstamos veikos. Lrytas šaltinių tvirtinimu, pagrobėjas prieš verdikto paskelbimą neslėpė savo nerimo – matyt nujautė, kad jo popieriai prasti, o bausmė galinti būti išties griežta.
Rugsėjį sakydamas baigiamąją kalbą, prokuroras Mindaugas Sabaitis siūlė jį įkalinti tiek, kiek ir skyrė teismas, 20 metų. Tuo tarpu G. Filipavičiaus advokatas Aleksandras Pocius prašė skirti gerokai švelnesnę, 7 metų laisvės atėmimo bausmę: jo ginamasis neva nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra teisiamas pirmą kartą.
Nors teistumas ir pirmas, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas, bylos visuma liudija, kad G. Filipavičiui pelnytai skirta griežta bausmė. Tiesa, šį nuosprendį dar yra galimybę apskųsti.
Bylos apimtis didžiulė
Bylos apimtis yra didžiulė, teismas nuosprendį skaitė apie pusvalandį.
Mergaitės tėvai paskelbime dalyvavo nuotoliniu būdu.
Teismas pažymėjo, jog lengvinančių aplinkybių G. Filipavičiui nebuvo nustatyta.
Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų, siekiant apsaugoti nukentėjusios mažametės ir jos šeimos teises.
Pagrobė prie sustojimo
Vaikas buvo pagrobtas prie viešojo transporto sustojimo ir nuvežtas į nuošalioje Kauno vietoje, Technikos gatvėje esantį garažų kompleksą, kur dvigubo garažo duobėje G. Filipavičius buvo įsirengęs gyvenimui pritaikytas patalpas.
Pagrobėjas savo mažametę auką buvo įkalinęs daugiau nei 2 paras – kol vyko paieškos, jis, būdamas kartu su mergaite, per televiziją stebėjo karštas naujienas iš vaiko paieškų, į kurias buvo aktyviai įsitraukusi visuomenė.
„Konspiracinis“ būstas, apie kurį greičiausiai niekas nežinojo, pribloškė jį aptikusius pareigūnus..
Nuosprendžio G. Filipavičius laukė, būdamas suimtas Kauno kalėjime.
Prabilo apie pagrobtą vaikystę
„G. Filipavičiui skirta bausmė už 10 nusikalstamų veikų, tarp kurių yra vaiko pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas, sveikatos sutrikdymas, nelegalus ginklų laikymas.
20 metų – tai maksimali bausmė, kurią galima skirti Baudžiamajame kodekse, subendrinus kelis nusikaltimus“, – po nuosprendžio žurnalistams teigė bylą išnagrinėjusi teisėja Judita Sungailaitė.
Šeima prašė priteisti iš pagrobėjo gerokai didesnę neturtinę žalą, tačiau teisėja atkreipė dėmesį, jog priteista suma ir taip viršija teismų praktikoje skiriamus neturtinės žalos dydžius.
Kaltinimą teisme palaikęs prokuroras M. Sabaitis į nuosprendžio paskelbimą atvykti negalėjo – tai padarė jo kolega Darius Valkavičius.
„Ši byla – ne tik apie vaiko pagrobimą, bet ir apie vaikystės, ateities, gyvenimo pagrobimą. Džiugu matyti, kad buvo įsiklausyta į prokuroro pateiktus argumentus ir skirta maksimali bausmė, kokia numatyta Baudžiamajame kodekse: tiek, kiek valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras siūlė, tiek teismas ir paskyrė.
Kalbant apie šios bylos tamsą, reikėtų paminėti ir šviesiąją pusę: kritiniu atveju Lietuvos visuomenė parodė savo brandą, prisijungė prie paieškos operacijos“, – pažymėjo D. Valkavičius.
Pasak prokuroro, policija sėkmingai koordinavo paieškos veiksmus – tiek pasitelkiant visuomenės pagalbą, tiek taikant kriminalistikos darbo metodus.
Suvokė savo veiksmų pavojingumą
„Tik tokio dydžio reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams ir atspindėti padarytų veikų pavojingumo bei kaltinamojo asmenybės sudėtingumo laipsnį.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, numatė padarinius (vaiko atskyrimą nuo tėvų) ir jų norėjo.
Nors kaltinamasis pripažino kai kurias faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau jo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, juose atsispindėjo siekis sumenkinti savo atsakomybę ir pateisinti padarytus veiksmus. Dėl to teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, mastą ir pavojingumą, konstatavo, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas kaltinamojo deklaruojamo gailėjimosi nelaikė nuoširdžiu“, – teigiama Kauno apygardos teismo išplatintame pranešime.]
Tuo tarpu G. Filipavičiaus advokatas Aleksandras Pocius portalui Lrytas teigė, jog verdiktas bus greičiausiai bus skundžiamas: „Labai didelė bausmė, tad manau, jog mano klientas norės teikti skundą. Plačiau kol kas nieko nekomentuosiu, kol neįsigilinsiu į nuosprendį, jo motyvus“.
Prabilo dar dvi aukos
Tai ne vienintelė G. Filipavičiaus byla – jis yra įtariamas seksualiniais nusikaltimais prieš dvi moteris, įvykdytais kitame garažų komplekse Kauno Eigulių rajone, Speigo gatvėje, kur šis uždaro būdo vyriškis turėjo maždaug 7 garažus ir juose taip pat buvo įsirengęs būstus.
Portalo Lrytas žiniomis, G. Filipavičiui yra pareikšti įtarimai moterų išprievartavimu.
Šie abu jam inkriminuojami sunkūs nusikaltimai buvo įvykdyti dar prieš mergaitės pagrobimą.
Jeigu jis bus pripažintas kaltu ir antroje byloje, laikas belangėje jam gali pailgėti iki 7 metų.
Savo kaltę kaunietis abejose bylose – ir dėl vaiko pagrobimo, ir dėl įtariamos prievartos prieš moteris.
Pareigūnai buvo priblokšti
Keisto ir uždaro būdo G. Filipavičius užsiėmė automobilių remonto verslu.
Įvairiose miesto vietose jis turėjo apie 10 garažų, kurių dalis buvo pritaikyta gyventi, pasirūpinus baldais, garso izoliacija, vandentiekiu, šildymo sistema, televizija.
Pareigūnus šokiravo vaizdai, kuriuos jie garažuose išvydo kratų metu. Įtariama, jog nusikaltimams būdavo kruopščiai ruošiamasi iš anksto.
Mergaitė buvo pagrobta 2024 metų sausio 7-ąją, užpuolikui privažiavus prie autobusų sustojimo automobiliu. Ji buvo įkalinta Technikos gatvėje esančiame garažų masyve, kuriame G. Filipavičius po dvejais garažais buvo įsirengęs „pogrindinį“ būstą.
Po dviejų parų, sausio 9-ąją per šturmą „Aro“ pareigūnams išlaisvinus po garažuose įkalintą mergaitę, buvo užčiuoptos kitų G. Filipavičiui priskiriamų rezonansinių nusikaltimų gijos.
Aptikus naują svarbią informaciją, prisikasta prie galimų seksualinių nusikaltimų prieš dvi moteris pėdsakų.
Prokuratūros duomenimis, jos buvo įviliotos į spąstus garažuose Speigo gatvėje: iš pradžių prievartą patyrė viena suaugusi auka, o šiek tiek vėliau nukentėjo ir antroji. Ši byla dar nėra perduota teismui.
Sekė karštas TV žinias
Pasak kaltinimą byloje dėl mergaitės pagrobimo teisme palaikusio prokuroro M. Sabaičio, ikiteisminis tyrimas buvo labai sudėtingas. Pareigūnų žiniomis, G. Filipavičius tam kruopščiai rengėsi iš anksto, laikydamasis konspiracinių priemonių.
Kriminalistų surinkta informacija byloja, kad pagrobimas buvo planuojamas, tačiau auka pasirinkta atsitiktinė. Mergaitė, viena stotelėje laukusi autobuso, buvo per jėgą įstumta į automobilį ir nuvežta į netoliese esančius garažus.
Į vaiko gelbėjimo operaciją įsitraukė daugybė savanorių, „šukavusių“ vietos apylinkes – pareigūnai patikrino šimtus pranešimų, išanalizavo daugybę duomenų, kol pagaliau prisikasė prie G. Filipavičiaus garažų.
Tūnodamas savo irštvoje, pagrobėjas 9-metės paieškų metu sekė karštas naujienas per televiziją, domėjosi, kaip jos vyksta. Suvokdamas, kad paieškų mastas išties didelis, kaunietis stengėsi nekelti kojos iš garažų komplekso, kuriame buvo įkalinęs mažametę.
Per „Aro“ šturmą jis garaže su buvo aptiktas kartu su vaiku – didžiulį stresą dėl pagrobėjo veiksmų patyrusi mergaitė buvo perduota medikams, o G. Filipavičius atsidūrė už grotų, kur yra laikomas iki šiol.