Skundus dėl žemesnių teismo instancijų sprendimų buvo pateikę ir prokuratūra, ir pati pora, garsėjanti keistu ir šokiruojančiu elgesiu.
Kauno apylinkės teismas 2023 metų rugsėjo 18 dieną paskelbė nuosprendį, pagal kurį „suverenai“ dėl mėginimo kirsti sieną buvo išteisinti, o dėl vaikų pagrobimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą. Kauno apygardos teismui palikus galioti šį verdiktą, ginčai persikėlė į Aukščiausiąjį teismą. Prokuratūra savo skunde prašė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti į Kauno apygardos teismą, o Vilčinskai – juos išteisinti ir dėl bandymo kirsti sieną epizodo.
Aukščiausiojo teismo kolegija paliko galioti ankstesnį teismo verdiktą, atmesdama abiejų pusių skundus.
Aukščiausiasis teismas pabrėžė, jog buvo pagrįstai nustatyti vaikų pagrobimo požymiai, tačiau sutuoktiniai nebuvo nubausti dėl to, kad nebeliko veikos pavojingumo.
M. Vilčinskas dar prieš Aukščiausiojo teismo sprendimą dėstė, jog jeigu jis su žmona bus „palikti kaltais“, vadinasi, esą nėra ir teisinės valstybės. Tuo tarpu prokuratūros nuomone, sutuoktiniai dėl pasikėsinimo pereiti sieną su Baltarusija perėjimo buvo išteisinti nepagrįstai – valstybiniai kaltintojai anksčiau prašė Vilčinskams už tai skirti 2,5 tūkst. eurų baudas.
Teismas išdėstė motyvus
„Kasacinis teismas, atmesdamas nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo argumentus, padarė išvadą, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai asmenų veiksmuose nustatė savo vaikų pagrobimo nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teisėjų kolegija pritarė teismų argumentams, kad, sprendžiant klausimą dėl asmenų atliktų veiksmų teisėtumo ir jų vertinimo BK 156 straipsnio 2 dalies prasme, teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad dieną, kai tėvai iš vaikų globos įstaigos be leidimo išsivežė savo tris nepilnamečius vaikus, teismo nutartis, kuria leista iš tėvų skubiai paimti vaikus, buvo įsiteisėjusi ir, kaip ir jos pagrindu priimti mero potvarkiai dėl nepilnamečių laikinosios globos bei jų apgyvendinimo, buvo galiojanti. Tai reiškia, kad teismo ir institucijos sprendimai turėjo būti vykdomi.
Įvykio dieną tėvai, be leidimo išsiveždami iš vaikų globos įstaigos joje teisėtai gyvenančius tris savo vaikus, elgėsi neteisėtai, jie suprato, kad pagrobia savo vaikus, ir norėjo taip veikti.
Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje – vėliau panaikinus teismo nutartį dėl vaikų paėmimo ir juos grąžinus tėvams, nesant byloje duomenų apie vaikų priežiūros pažeidimus, jų interesus pažeidžiantį tėvų valdžios panaudojimą – asmenų padaryta savo vaikų pagrobimo nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir konstatavo, kad asmenys dėl šios veikos pagrįstai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės“, – teigiama Aukščiausiojo teismo pirmininko atstovės ryšiams su visuomene Tautvilės Merkevičiūtės išplatintame pranešime.
Kasacinis teismo padarė išvadą, žemesnės instancijos teismai, vykdydami tų pačių asmenų baudžiamąjį persekiojimą dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą.
„Teisėjų kolegija konstatavo, kad asmenys buvo pakartotinai persekiojami už iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus, neatskiriamai susijusius su tuo pačiu laiku, ta pačia vieta ir tuo pačiu įvykiu faktus, už kuriuos jie jau buvo nubausti administracine tvarka ir sumokėję administraciniame nurodyme nustatytą baudą.
Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia, o pradėtas baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas. Dėl to teisėjų kolegija žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl asmenų išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį panaikino ir baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos jiems nutraukė“, – rašoma teismo pranešime.
Prie sienos – kvapą gniaužusios gaudynės
43 metų M. Vilčinskas ir 41 metų I. Vilčinskienė pagarsėjo visoje Lietuvoje, kuomet jiems buvo iškelta baudžiamoji byla dėl inkriminuoto savo 5, 7 ir 9 metų vaikų pagrobimo iš Kaune įsikūrusios globos įstaigos „Pastogė“.
Mažamečiai buvo įkurdinti „Pastogėje“, kai 2023 metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai leido paimti juos iš Vilčinskų.
Institucijų tvirtinimu, Vilčinskai visiškai nesudarė sąlygų savo vaikams socializuotis, ir tai apėmė ne tik jų neleidimą į mokyklą.
2023 metų liepos 18 dieną tėvai atvyko į „Pastogę“ ir, pasak teisėsaugos pareigūnų, savavališkai išsivežė 3 savo atžalas. Buvo nedelsiant paskelta šeimos paieška.
Sutuoktiniai buvo sulaikyti tų pačių metų rugpjūčio 1-osios vakarą netoli Baltarusijos sienos, mėgindami išvežti į šią valstybę savo vaikus.
Automobiliu „Ford Focus“ nuo pasieniečių mėginta pasprukti, lekiant daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu.
Tėvų elgesys stulbino
Vilčinskų požiūris į atžalų auklėjimą ir kitus dalykus buvo išties šokiruojantis: šeima bent jau dar palyginti visai neseniai neturėjo galiojančių asmens dokumentų, be kurių vaikams gerokai apsunkintos gydymo, švietimo, kelionių į užsienį bei daugelio kitų paslaugų prieinamumas. Sutuoktiniai anksčiau tvirtino nepripažįstantys nei Lietuvos, nei joje galiojančių teisės aktų. „Laisvu, gyvu žmogumi“ save vadinantis M. Vilčinskas buvo atsisakęs Lietuvos pilietybės. Jo nuomone, privalomasis vaikų ugdymas yra jų dresavimas.
Suverenų“ bendruomenė, su kuriais yra siejami Vilčinskai, Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, yra valstybės teisėtumą neigianti antivalstybinė ekstremistinė organizacija. Šios organizacijos nariai įsitikinę, jog gali nevykdyti įstatymuose įtvirtintų gyventojų pareigų.
Byloje dėl vaikų pagrobimo sutuoktiniai ir bandymo nelegaliai kirsti sieną sutuoktiniai savo kaltės nepripažino. „Jie sako, kad aš nesilaikau įstatymų, o patys įstatymus pažeidinėja ir grobia vaikus“, – savo tiesas dėstė M. Vilčinskas.
Vaiko teisių sergėtojus jis buvo apkaltinęs dokumentų klastojimu, nors jokių pagrįstų įrodymų nepateikė.
Vaikai buvo sugrąžinti
Šiuo metu visi trys vaikai jau yra sugrąžinti tėvams – tai padaryta, Vilčinskų skundą išnagrinėjusiam Kauno apygardos teismui 2024 metų sausio pradžioje panaikintus minėtą Kauno apylinkės teismo 2023 metų gegužės 30-osios nutartį.
Vaikų paėmimą iš Vilčinskų leidęs Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas grynai dėl formalių priežasčių.
Pasirodo, vaikų teisėmis besirūpinanti tarnyba turėjo pirmiausiai juos pati paimti iš Vilčinskų, ir tik po to ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus.
Tačiau padaryta atvirkščiai – pirma kreiptasi į teismą, ir tik po to jo sprendimu remiantis, buvo paimti visi trys mažamečiai. To pakako, kad vaikai būtų grąžinti.
Tačiau prokuratūra baudžiamosios bylos dėl mažamečių pagrobimo nenutraukė, nes Vilčinskai jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė tada, kai jų atžvilgiu buvo taikomi tam tikri įstatyminiai apribojimai, kuriuos, pasak pareigūnų, jie sulaužė.
Pora pateikė keistus įkainius auksu
Į vieną Kauno apylinkės teismo posėdį Vilčinskai atvyko su savo šunimi, o rašydami raštus tam pačiam teismui, pridėjo „Vilčinskų bendruomenės“ sutartį su tam tikrais „įkainiais“.
Pavyzdžiui, pirma sugaišta minutė kainuoja ne mažiau kilogramo „999“ prabos aukso, parengtas 10 lapų apimties dokumentas – 100 kilogramų aukso.
Tiesa, vėliau vaikų teisių gynėjai įžvelgė teigiamus pokyčius, bendradarbiaujant su Vilčinskams.
„Svarbu pažymėti, kad pastaruoju metu šeima bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais – priėmė pagalbą ir dėjo pastangas pasiekti pokyčius šeimoje. Paslaugos šeimai atvejo vadybos metu galės būti tiekiamos ir toliau tol, kol jų reikės“, – portalui Lrytas.lt prieš kurį laiką buvo pranešusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.