LAT: policijos pareigūnui baudžiamoji byla dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nutraukta nustačius jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – profesinių pareigų vykdymą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo policijos pareigūno baudžiamąją bylą, kurioje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla jam dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta, nustačius jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį (BK 28 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta panaudojant fizinę prievartą policijos komisariato patalpose, atliekant profesines pareigas, kai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje laikinai sulaikytas asmuo, vedamas į laikinojo sulaikymo patalpą, pasipriešino ir sukėlė pavojų pareigūno sveikatai.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad žalos padarymas vykdant profesines pareigas lemia BK 30 straipsnio taikymo pirmenybę, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeitė ir baudžiamąją bylą dėl pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos nutraukė nustačiusi baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – profesinių pareigų vykdymą (BK 30 straipsnio 1 dalis).
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareigūno veiksmų, naudojant prievartą, teisėtumą pirmiausia lemia jo tarnybinius įgaliojimus apibrėžiantys teisės aktai, o teisės į būtinąją gintį taisyklės (BK 28 straipsnis) tampa aktualios išimtiniais atvejais, kai tarnybinių įgaliojimų reglamentavimas nėra pakankamas teisėtumo klausimui išspręsti.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje turi būti taikomos ne BK 28 straipsnio, o BK 30 straipsnio nuostatos, nes policijos pareigūnas sveikatos sutrikdymą sulaikytajam padarė vykdydamas savo profesines pareigas, kaip statutinis valstybės tarnautojas (valstybės pareigūnas), atliekantis Policijos įstatyme nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, ir turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų.
Kartu išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl profesinių pareigų vykdymo kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, svarbu nustatyti, ar pareigūnas savo veiksmais nepažeidė teisės aktais nustatytų ribų, ar jo veiksmai buvo galimi pagal profesinę veiklą apibrėžiančius aktus.
Jei jie buvo galimi, ar konkretus asmuo juos galėjo atlikti, o nustačius, kad asmuo turėjo teisę juos atlikti, ar tokių veiksmų atlikimas buvo galimas ir būtinas. Profesinės pareigos BK 30 straipsnio kontekste turi būti suprantamos kaip pareigūno ar kito asmens turimų įgaliojimų visuma, būtina jam priskirtoms funkcijoms atlikti.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vertindama policijos pareigūno fizinės jėgos panaudojimą pagal nurodytas sąlygas, pabrėžė, kad policijos pareigūnas neturėjo galimybės nuosekliai panaudoti psichinės prievartos ar fizinės prievartos pasitelkdamas specialiąsias priemones, o ilgesnis delsimas atitinkamai būtų sudaręs tolesnes sąlygas kelti pavojų jo sveikatai.
Dėl to fizinės jėgos panaudojimas, vadovaujantis Policijos įstatymu, kaip neatidėliotinas ir būtinas atsakas nagrinėjamoje situacijoje buvo pateisinamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad buvusio policijos pareigūno atlikti veiksmai atitiko BK 30 straipsnyje aptartas sąlygas – fizinė prievarta buvo panaudota esant tarnybiniam būtinumui, tik tiek, kiek to reikia pareigoms įvykdyti, ir siekiant apsaugoti save nuo gresiančio pavojaus sveikatai.
2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119–594/2025 (aktyvi nuodoa). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.