Teismas akcentavo policijos pareigūnų pareigos naudoti kūno kameras svarbą ir pateikė išaiškinimus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tais atvejais, kai institucija privalo fiksuoti įrodymus, tačiau to neatlieka.
Kasacinis teismas nurodė, kad policijos pareigūnai, atvykę į iškvietimo vietą, nuo kontakto su asmenimis pradžios iki pabaigos turi pareigą užtikrinti kūno kamerų veikimą ir įrodymų įvykio vietoje fiksavimą.
Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą dėl per didelio triukšmo pareigūnai neužtikrino tinkamo kūno kamerų naudojimo – vaizdo įrašai iš įvykio vietos buvo fragmentiški, nutrūkstantys, be to, užfiksuota, kad kai kurie pareigūnai ragino kitus išjungti filmavimo priemones.
Dėl šio policijos pareigūnų neveikimo nebuvo galimybės nustatyti, kaip įvykio vietoje prasidėjo policijos pareigūnų ir asmenų konfliktas ir buvo apsunkintas ieškovui smūgį sudavusio asmens nustatymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais valstybei tenka rizika dėl neišsaugotų įrodymų, nes būtent pareigūnai turėjo pareigą ir realias galimybes juos užfiksuoti.
Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent atsakovė – valstybė – turi įrodyti, jog smurtą prieš ieškovą panaudojo ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas yra logiška policijos pareigūnų pareigos naudoti kūno kameras nevykdymo pasekmė: jei valstybės valdžios subjektas neįvykdo savo pareigos fiksuoti įrodymus, kai turi realią galimybę tą padaryti, būtent šiam subjektui tenka su tokios pareigos neįvykdymu susijusios neigiamos teisinės pasekmės.
Teismas taip pat pabrėžė, kad keli liudytojai patvirtino matę, kaip po smūgio nuo ieškovo nuėjo policijos pareigūnas, o priešingų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo konfliktą su kitais asmenimis, byloje nebuvo pateikta.
Atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir byloje pateiktus išaiškinimus kasacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo policijos pareigūno neteisėtus veiksmus smurtaujant prieš ieškovą ir priteisė pastarajam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinta teisiškai nepagrįsta.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.