Teismas nustatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ A.G., pasivadinęs kitu vardu, šių metų kovo mėnesį atsiliepė į kito vartotojo patalpintą skelbimą apie perkamą vaizdo plokštę ir pasiūlė ją įsigyti, nors jos neturėjo ir neketino parduoti, taip suklaidindamas nukentėjusįjį. Jis nurodė S.K. vardu atidarytą banko sąskaitą, į kurią nukentėjusysis pervedė 170 eurų, tačiau nei A.G., nei S.K. minėtos prekės neišsiuntė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino.
Kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų prisipažino. A.G. paaiškino, kad jam nebuvo svarbu, į kokį skelbimą atsiliepti – svarbiausia buvo tai, kad žmogus kažko ieškojo. Taip jis atsiliepė į nukentėjusiojo skelbimą dėl perkamos vaizdo plokštės.
Su S.K., kuri norėjo greitų pinigų, bendravo tik internetu. Ji pateikė savo banko sąskaitą, žinodama, kad lėšos bus gautos nesąžiningu būdu. Jie susitarė, kad gautus pinigus dalinsis priklausomai nuo gautos sumos, o kokiomis dalimis – nuspręsdavo jis.
Kaltinamoji S.K. paaiškino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ susidomėjo siūlymu užsidirbti papildomai ir susisiekė su A.G. Ji pripažino dalyvavusi sukčiavime – jos vardu atidaryta banko sąskaita buvo naudojama pinigų pervedimams, o prisijungimo duomenys buvo žinomi jiems abiem.
Gavusi 170 eurų iš nukentėjusiojo, pasiliko 40 eurų, o likusią sumą pervedė A.G. Ji teigė, kad suprato, jog žmonės buvo apgaudinėjami ir pardavinėjami daiktai, kurių nėra, tik po policijos pranešimo 2025 m. kovo pabaigoje. Kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi ir žalą atlygino.
Nukentėjusysis paaiškino, kad „Facebook“ platformoje paskelbė ieškantis įsigyti vaizdo plokštę. Tą pačią dieną su juo per „Messenger“ susisiekė S.K., pateikė vaizdo plokštės nuotraukas, o nukentėjusysis pervedė 170 eurų į nurodytą banko sąskaitą. Vėliau „Facebook“ rado informacijos apie tai, kad šiuo asmeniu pasitikėti negalima. Tada suprato, kad buvo apgautas.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad A.G. ir S.K. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – yra visiškai įrodyta. Teismas nustatė, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkina aplinkybė, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad A.G. yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, besimokantis gimnazijoje, o S.K., būdama neteista ir nebausta administracine tvarka, dirbanti, padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamieji paduoda prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.