Kasaciniu skundu prokuroras prašė apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija prokuroro kasacinį skundą atmetė.
Karys pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl smurtinių veiksmų prieš pavaldinį – už tai, kad tyčia vieną kartą smogė pavaldžiam kariui ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Jis taip pat buvo nuteistas dėl kario terorizavimo, kuris pasireiškė pravardžiavimu ir kitokiu psichinės prievartos naudojimu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymėjo, kad visi Lietuvos Respublikos kariai už drausmės (šiurkščius ir kitus) pažeidimus atsako pagal Kariuomenės drausmės statutą, todėl, sprendžiant dėl karių atsakomybės už nusikalstamas veikas, pirmiausia reikia vertinti, ar jų atlikti (ar neatlikti) veiksmai nepatenka į Kariuomenės drausmės statuto taikymo ribas, todėl, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už pirmiau nurodytų BK 319 straipsnio 1 dalyje ir 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą, svarbu tinkamai įvertinti veikų pavojingumą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje atliktas veiksmas – vienas sudavimas delnu per kaklą – nepasiekė pavojingumo, pakankamo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 319 straipsnio 1 dalį kilti. Tuo tarpu, siekiant inkriminuoti BK 320 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas nevienkartinio pobūdžio, sistemingas elgesys.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kuopos budėtojo veiksmai ir žodžiai savo turiniu ir išraiškos būdu sukėlė neigiamų, nemalonių emocijų pavaldžiam kariui, tačiau tai negali būti laikoma kario teorizavimu ir vertinama kaip nusikaltimas, nurodytas BK 320 straipsnyje.
Tokia išvada teisėjų kolegijos motyvuota tuo, kad tai buvo vienkartinis atvejis, trukęs trumpą laiką, o ne sistemingas nukentėjusiojo žeminimas.
Kartu teisėjų kolegija, vertindama susiklosčiusią situaciją, atsižvelgė ir į tai, kad tokia situacija susiklostė ne kuopos budėtojui siekiant žeminti pavaldų karį, supriešinant save su juo, o reaguojant į galimai netinkamą jo elgesį.
Tai, kad kuopos budėtojas pasirinko netinkamas priemones į, kaip jis vertina, netinkamą pavaldaus kario elgesį, sudaro pagrindą svarstyti dėl jo atsakomybės ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal Kariuomenės drausmės statutą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.