Lygtinio paleidimo į gėdos purvą puolusiam, dabar jau buvusiam politikui nuspręsta netaikyti. Apie tai naujienų portalą Lrytas informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.
Kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo komisija buvo pristačiusi teismui teikimą, prašydama 51 metų E. Masiulį išleisti į laisvę anksčiau įkalinimo bausmės pabaigos.
Tačiau prokuratūros nuomone, jis turėtų pasilikti Kauno kalėjime. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Kaišiadorių teisėja Gabrielė Kaktienė. Tiesa, nepalankų sprendimą E. Masiulis dar gali apskųsti Kauno apygardos teismui.
Susiję straipsniai
Už grotų buvęs LLS lyderis atsidūrė 2023 metų lapkričio 24-osios vakarą, kai prokuratūros skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas apvertė aukštyn kojomis korupcinės bylos „herojams“ palankų Vilniaus apygardos teismo verdiktą ir daliai jų skyrė realų įkalinimą.
2024 metų spalio 24 dieną tašką procese padėjęs Aukščiausiasis teismas E. Masiuliui ir buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui vienodą 5 metų ir 6 mėnesių įkalinimą, o praėjusios kadencijos Seimo nariui iš Darbo partijos Vytautui Gapšiui – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą.
Pagal įstatymus nuteistieji, kurie pasiųsti į kalėjimą nuo 4 iki 10 metų, gali būti išleidžiami į laisvę, atlikę pusę jiems paskirtos įkalinimo bausmės. Tačiau spendimą dėl to kiekvienu atveju priima teismas.
Neseniai Kauno apylinkės teisme buvo svarstomas V. Gapšio lygtinio paleidimo klausimas – į laisvę jam, kaip ir E. Masiuliui, ištrūkti anksčiau laiko nepavyko.
Trijulei – sušvelnintos sąlygos
Kauno kalėjime E. Masiuliui, R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui prieš kurį laiką buvo pritaikytos sušvelnintos sąlygos.
Kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys patvirtino portalui Lrytas, jog minėtas trejetas turi teisę išvykti iš įkalinimo įstaigos teritorijos – sušvelninus bausmių sąlygas, jie gali dirbti už kalėjimo ribų, savaitgalius praleisti namuose su artimaisiais.
Tiesa, vakarais darbo dienomis jie privalo grįžti į „valdišką sanatoriją“ su grotomis – nesilaikant šio įpareigojimo, visi sušvelninimai būtų bereginti panaikinti.
Lengvesnės sąlygos buvo pradėtos taikyti, jiems atlikus ne mažiau ketvirtadalį paskirtų bausmių, neturint drausminių nuobaudų ir atitinkant kitas sąlygas. Tokia tvarka pagal Bausmių vykdymo kodeksą galioja visiems įkalintiesiems.
Procesas nenuplovė korupcinių dėmių
Nuo pirmųjų „MG Baltic“ korupcijos bylos sulaikymų iki 2024 metų spalį priimto galutinio Aukščiausiojo teismo verdikto praėjo daugiau nei 8 metai.
Vilniaus apygardos teismas visą baudžiamojon atsakomybėn patrauktų žinomų politikų ir verslininkų būrį išteisino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas situaciją iš esmės pakeitė, pripažinęs kaltais ne tik E. Masiulį, V. Gapšį, R. Kurlianskį, bet ir eksparlamentarus Šarūną Gustainį bei Gintarą Steponavičių.
Tiesa, pastariesiems dviem buvo skirti ne įkalinimai, o piniginės baudos.
Kaltais pripažinti ir Liberalų sąjūdis, Darbo partija bei „MG grupė“ (ankstesnis pavadinimas – koncernas „MG Baltic“) – šiems juridiniams asmenims taip pat skirtos baudos.
Aukščiausiasis teismas bausmes daliai susipurvinusių veikėjų šiek tiek sušvelnino, tačiau esmė liko nepasikeitusi.