Apie tai naujienų portalą Lrytas informavo Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja komunikacijai Vija Kudzienė.
Šį sprendimą H. Daktaras dar gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui – veikiausiai šia teise jis ir pasinaudos.
Už kruvinus nusikaltimus nuteisto, liūdnai pagarsėjusio mafiozo advokatas kaip vieną argumentų dėl bausmės sušvelninimo nurodė priteistos žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, tačiau Kauno teisėjų kolegijos šis faktas neįtikino.
Pernai svarstant klausimą dėl bausmės sušvelninimo, ilgą laiką neigęs savo kaltę H. Daktaras ją jau pripažino – veikiausiai siekdamas, jog tai padės jam nusikratyti belangės iki gyvenimo pabaigos.
Tačiau prisipažinimas jam gelbėjimo ratu netapo – tąsyk teismas pareiškė, jog „toks nuteistojo elgesys suteikia pagrindą manyti, kad jis yra nenuoširdus ir sako tai, kas yra jam teisiškai naudinga“.
Laisvė horizonte nešmėkšteli
Prašymai dėl nuteistiesiems skirto įkalinimo iki gyvos galvos sušvelninimo gali būti teikiami kiekvienais metais – H. Daktaras į laisvę nesėkmingai veržiasi nuo pat 2019-ųjų.
Daug kartų teistas Kauno mafijos šulas pirmą kartą kalėjime atsidūrė būdamas 19 metų, o bendras jo „stažas“ įkalinimo įstaigose – apie 30 metų.
Pagal pakeistus įstatymus iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.
Teismai įkalinimų įstaigų teikimus dėl bausmės H. Daktarui sušvelninimo atmesdavo ir anksčiau konstatuodami, jog mafijos vadeiva tebėra pavojingas visuomenei.
Teismas nurodė motyvus
Po nepalankios H. Daktarui nutarties priėmimo Kauno apygardos teismas trečiadienį išplatino pranešimą:
„Teismas konstatavo, kad nuteistasis atitinka įstatyme nustatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl turi teisę kreiptis dėl bausmės pakeitimo. Tačiau vien šios sąlygos nepakanka. Sprendžiant dėl bausmės švelninimo vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys viso bausmės atlikimo metu, bausmės tikslų pasiekimas, padarytos žalos atlyginimas bei galimas pavojingumas visuomenei.
Teismas pažymėjo, kad pastaraisiais metais nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – jis dirba, dalyvauja resocializacijos programose, palaiko socialinius ryšius, neturi galiojančių drausminių nuobaudų.
Vis dėlto atlikta didelės žalos rizikos analizė parodė, kad įkalinimo įstaigoje jo keliama grėsmė vertinama kaip žema, tačiau išėjus į laisvę ji padidėtų iki vidutinės. Tai reiškia, kad kontroliuojamoje aplinkoje pavojus sumažėja, tačiau laisvėje išlieka aktualus. Pabėgimo ar slapstymosi rizika šiuo metu vertinama kaip žema.
Vertinimo metu taip pat nustatyti reikšmingi statiniai kriminogeniniai veiksniai: keturi ir daugiau teistumų, smurtinio elgesio istorija, nuoseklus teisės pažeidimų modelis, nusikalstamų veikų sunkėjimas, ankstesni probacijos ir lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai. Be to, konstatuoti ir dinaminiai veiksniai – nestabili ir menka darbo patirtis laisvėje, finansiniai įsipareigojimai bei ribotos galimybės juos vykdyti, pernelyg geras ir ne visuomet pagrįstas savęs vertinimas, priežiūros ar nustatytų apribojimų pažeidimai.
Nutartyje taip pat pažymėta, kad nors nuteistasis atlygino priteistas žalas, didžioji jų dalis išieškota priverstine tvarka. Vertinant jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas konstatuota, kad kaltės ir atsakomybės prisiėmimas nėra nuoseklus.
Teismas akcentavo, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuota bausme yra išimtinė galimybė, taikoma tik tada, kai nustatoma aiški, stabili ir ilgalaikė teigiama asmens pažanga bei pakankamai sumažėjusi grėsmė visuomenei. Šiuo metu tokių prielaidų nenustatyta“.
Nuosprendžiai – ir sėbrams
Dėl paskutinių nusikaltimų už grotų H.Daktaras pateko dar 2009 metais.
Belangėje iki gyvos galvos jis atsidūrė už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymą ir kitus žiaurius nusikaltimus.
Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus, užsiėmė reketu.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 metų birželio 14 dieną už vadovavimą organizuotam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus nusprendė įkalinti H. Daktarą iki gyvos galvos.
Be Henytės, šioje byloje nuosprendžius išgirdo dar keliolika įvairias pakopas mafijos hierarchijoje užimančių asmenų.
Iš anksto iškasė duobę
R.Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną.
Susidorojimą su R.Ganusausku suplanavo H.Daktaras, niršdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu. Henytė įtarė, kad R.Ganusauskas yra susijęs su 1993 m. spalį surengtomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, kurių metu buvo pasikėsinta ir į H.Daktarą.
1993 m. gruodžio 25 d. H. Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir jų sėbrai rado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur buvo iš anksto iškasę duobę.
E. Abarius nukreipė pistoletą R. Ganusauskui į galvą, bet ginklas užsikirto, tada ginklą stvėrė H. Daktaras – auka krito nuo dviejų šūvių.
Mongolo kūnas iki šiol nerastas. H. Daktaras tikino, kad R.Ganusauskas neva yra gyvas ir slapstosi užsienyje, tačiau šie žodžiai nepasitvirtino.