Ugniagesys gelbėtojas buvo kaltinamas tuo, kad, vykdydamas savo funkcijas ir Lietuvos Respublikos valstybės pasienio ruože atlikdamas pagalbinius teritorijos tvarkymo darbus, reikalingus pasienio užtvarai montuoti, krūmapjove mirtinai sužalojo kitą ugniagesį gelbėtoją, kuris tuo metu šalia dirbo.
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiosioms – žuvusio ugniagesio motinai ir dukteriai.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žuvusio ugniagesio motinai priteisė 15 000 eurų, dukteriai – 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Susiję straipsniai
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, konstatavęs, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo atlyginta išmokėjus kompensaciją (kiekvienai po 46 050,98 eurų) pagal Vidaus tarnybos statutą.
Kasacinis teismas tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai pritarė pažymėdamas, kad Vidaus tarnybos statute tiesiogiai nenurodyta pareigūno mirties atveju išmokamos kompensacijos paskirtis, todėl ji nėra siejama tik su turtinės žalos atlyginimu ir gali apimti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nukentėjusiosioms išmokėta kompensacija padengia jų patirtą neturtinę žalą, todėl papildomas neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš civilinio atsakovo neatitiktų proporcingumo, teisingumo principų reikalavimų.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nukentėjusiųjų gynėjo kasacinį skundą atmetė palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą be pakeitimų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.