Teismas kritiškai įvertino ir atmetė nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo siekiama išvengti teisinės atsakomybės, visą kaltę dėl susidūrimo nepagrįstai perkeliant nukentėjusiajam.
Eismo įvykis įvyko 2024 m. spalio 2-osios rytą Panevėžyje, A. Jakšto ir Stoties gatvių sankryžoje. Automobilio „Audi A3“ vairuotoja, sukdama į dešinę, susidūrė su dviračių pervaža važiavusiu vyru. Po smūgio dviratininkas krito ant variklio dangčio, o po to – ant asfalto. Medicinos ekspertai nustatė krūtininio slankstelio lūžį, dėl kurio nukentėjusysis negalėjo dirbti tris mėnesius.
Nuteistoji apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad dviratininkas atsirado „netikėtai“ ir važiavo dideliu greičiu, todėl ji neturėjusi techninės galimybės sustoti. Gynyba rėmėsi privačios bendrovės konsultacine išvada, kurioje teigta, jog pagrindinė avarijos priežastis – paties dviratininko veiksmai.
Didesnę bausmę R. Žemaitaičiui siūlęs prokuroras: nesvarbu užimamos pareigos – vietos antisemitizmui čia nėra
Apygardos teismas detaliai išanalizavo abiejų pusių argumentus ir pabrėžė, kad gynyba rėmėsi subjektyviomis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija atsisakė vadovautis nuteistajai palankia privataus eksperto išvada, nes ji buvo pagrįsta prielaidomis, „statistiniais vidutiniais dviratininkų judėjimo greičiais“, tikimybine versija apie automobilio vairuotojos galimybes pamatyti dviratininką ir pan. Abejonių dėl išvados patikimumo teismui kėlė ir tai, jog ekspertas nenurodė jokių teisės aktų, procedūrų ar metodikų, kuriomis remdamasis atliko tyrimą.
Teismas pažymėjo, kad eismo sąlygos tą rytą buvo geros, matomumo neribojo jokie objektai, o nukentėjusysis vilkėjo ryškius oranžinius darbo drabužius su atšvaitais bei važiavo su įjungtais žibintais.
„Automobilio vairuotoja stabdė, bet jos stabdymas buvo pavėluotas ir galiausiai sustojęs automobilis pilnai dengė dviračių taką, o turėjo sustoti iki dviračių perėjos,“ – pažymėjo teisėjų kolegija, nuosprendyje atkreipusi dėmesį, kad vairuotojos reakcija į kliūtį buvo pavėluota.
Teismas konstatavo, kad vairuotojos teiginys, jog ji dviratininką pamatė tik smūgio akimirką, tik įrodo jos nusikalstamą nerūpestingumą. Būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, ji privalėjo stebėti aplinką ir duoti kelią kertantiems jos judėjimo trajektoriją.
Susiję straipsniai
Nors teismas pripažino, kad dviratininko elgesys taip pat buvo nepakankamai atidus, tai nepanaikina vairuotojos kaltės. Pagal teismų praktiką, jei vairuotoja būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių ir praleidusi dviratininką, avarija nebūtų įvykusi net ir esant nukentėjusiojo padarytiems pažeidimams.
Teisėjų kolegija taip pat atmetė gynybos prašymą skirti naują kompleksinę ekspertizę, nurodžiusi, kad byloje surinktų įrodymų – liudytojų parodymų, schemų ir valstybinio centro ekspertų išvadų visiškai pakanka tiesai nustatyti.