Vaizdo įrašas su vandališku išpuoliu pasirodė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, nukreiptoje prieš Kapčiamiesčio poligoną.
38 sekundžių vaizdo įraše, kuriame matosi degantis į skulptūrą atremtas rąstas jo autorius sako, kad atvežė į Vilnių rąstą, kurio niekas nepirko.
„A ką daryt? Protestas yra protestas“, - už kadro sako vyras.
R. Kaunas pakartojo svarbiausius aspektus dėl Kapčiamiesčio poligono: gyventojams keisis kompensacijos
Jis nepatikslina, prieš ką konkrečiai protestuoja.
„Pažiūrėsim,kuo čia baigsis. Gal vaikai sugalvos geriau. Aš tik tiek sugalvojau“, - sako jis.
Panašu, kad vaizdo įrašą į socialinį tinklą įkėlęs vyras yra kaunietis.
Įtariamasis buvo sulaikytas
Susiję straipsniai
Kaip Lrytas jau skelbė, balandžio 17 d. apie 22 val. 06 min. Vilniuje, Pylimo g., vyras (gim. 1984 m.), atvažiavęs automobiliu „VW Passat“, iš jo išsitraukė medinį rąstą bei, jį atrėmęs į šalia esančią akmeninę skulptūrą ir apipylęs degiu skysčiu, padegė.
Atvykę pareigūnai įtariamąjį sulaikė. Paaiškėjo, kad jis padegė 2,5 metrų ilgio rąstą.
Apžiūrint įtariamojo automobilį, tarp sėdynių rastas nešaunamasis ginklas ir metalinė teleskopinė lazda.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu bei dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu.
Išpuolis Vilniuje: vyras bandė sudeginti legendinį „Kiaušinį“
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Įkvėpė Lietuvos pievos
Skulptūra buvo atnaujinta prieš 2025 m. Velykas po 11 metų pertraukos. Kaip tąkart skelbė Vilniaus miesto savivaldybė, simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris apjungia tradicinį kiaušinių marginimą augalais, gamtos harmoniją bei pažymėjo Vilniaus – Europos žaliosios sostinės metus.
Naująjį „Kiaušinio“ dizainą sukūrė teta ir dukterėčia – Lijana ir Emilė Turskytės. Dizainerės sakė, kad šis kūrinys joms tapo prasmingu būdu kurti ir jungtis – tarpusavyje, su miestu, gamta, žmonėmis, o dizainą įkvėpė Lietuvos pievos.