Lietuvą 2003-iaisiais sudrebino šalies aviacijos istorijoje dar negirdėtas incidentas: pradingo 24 metų prieniškis Tadas Valkauskas, kuris kovo 29-ąją lengvuoju sportiniu lėktuvu „Wilga“ pakilo į orą ir negrįžo.

Niekas negalėjo rasti nei ne tik piloto, bet ir lėktuvo.

Nepriekaištinga vaikino reputacija, keistas liudininkų elgesys ir daugybė įtartinų sutapimų šį įvykį apraizgė gausybe paslapčių.

Teisėsaugos pareigūnai, paskelbę tarptautinę T.Valkausko paiešką, neatmetė nė vienos versijos – nuo paprastos lėktuvo avarijos iki nusikalstamo pasaulio atstovų išpuolio.

[[ge:lrytas:lrytas:42236495]]

Nuo 2002-ųjų liepos T.Valkauskas dirbo Kauno aviacijos įmonėje „Apatas“, kuri skraidino skubias siuntas iš Kauno į Varšuvą.

Jis studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau jau turėjo piloto licenciją komerciniams skrydžiams. T.Valkauskas dirbo antruoju lėktuvo L-410 pilotu.

Po mėnesio nežinios bendrovės „Apatas“ vadovai neslėpė, kad jau nesitiki pamatyti gyvo jaunuolio, kuris per trumpą laiką įgijo bendradarbių pasitikėjimą. „Tvarkingas, pareigingas, sąžiningas. Sunku surasti kitą tokį rimtą tokio amžiaus žmogų“, – apie pilotą kalbėjo įmonės darbuotojai.

Lėktuvą norėjo parduoti

Nedidelį sportinį lėktuvą „Wilga“ prieniškis su keliais draugais už 20 tūkstančių litų įsigijo Panevėžio bendrovėje „Orlaivis“. Lėktuvas oficialiai priklausė vienam T.Valkausko pažįstamų.

Vaikinai ketino „Wilga“ parduoti užsienyje, kur už jį esą galima gauti 20 tūkstančių eurų.

Pirkinys buvo nugabentas pas pažįstamus žmones į Prienų rajono Paprūdžių kaimą ir saugomas sodyboje.

Išvakarėse T.Valkauskas kelis kartus išbandė lėktuvą – juo skraidė kelias valandas ir sėkmingai nusileisdavo. Nedideliam lėktuvui pakanka trumpo įsibėgėjimo, nereikia itin lygaus pakilimo tako.

Kovo 29-osios vakare T.Valkauskas taip pat pakilo į orą – nuo tada jo niekas daugiau nebematė.

Vienas liudininkas patvirtino, kad pilotas tą vakarą tikrai išskrido, tačiau teigė nieko negalįs pasakyti apie kelionės tikslą. Vyras aiškino savo akimis matęs, kad temstant T.Valkauskas įsėdo į lėktuvą ir pakilo.

Svarstyta, kad jis pasuko pasienio link. Nuo pakilimo vietos Prienų rajone iki Lenkijos sienos – 60–70 kilometrų.

Pasienio tarnybos neturėjo informacijos apie bandymus tą dieną nelegaliai kirsti sieną, tačiau nedidukas lėktuvas galėjo prasprūsti pro pasieniečių akis.

Dažnai važinėjo į Lenkiją

T.Valkauskas su keliais artimiausiais draugais 2003 metų pirmaisiais mėnesiais dažnai lankydavosi Lenkijoje. Vaikinai lengvaisiais automobiliais sieną kirsdavo Lazdijų pasienio poste ir netrukus grįždavo iš kaimyninės šalies. Kelta versija, kad jie Lenkijoje tarėsi dėl lėktuvo pardavimo.

Kartu su T.Valkausku važinėję draugai nieko nepasakojo apie šių kelionių tikslą.

Prieš išskrisdamas keistai elgėsi ir pats T.Valkauskas. Jis išėmė iš savo mobiliojo ryšio telefono kortelę ir įsigijo naują „Labas“ mobiliojo ryšio paslaugos komplektą. Visi piloto draugai tvirtino nežinantys naujojo telefono numerio.

Mįslių kasdien daugėjo

Įvykį tyrę Prienų rajono teisėsaugos pareigūnai iš pradžių neturi kokios nors vienos T.Valkausko dingimo versijos.

Pati paprasčiausia – lėktuvą ištiko avarija ir jis nukrito. Nors buvo jo ieškoma iš oro, tačiau nėra lengva pamatyti maskuojamąja žalsva spalva nudažyto nediduko lėktuvo.

T.Valkausko nebuvo galima pavadinti patyrusiu pilotu, nes jis buvo skraidęs tik apie 200 valandų.

Nuolat stiprėjo įtarimai, kad pilotas ketino į užsienį nugabenti nelegalų krovinį. Esą tai galėjo būti pogrindinėse laboratorijose prie Kauno gaminti narkotikai. Tuomet įvykių eiga galėjo pasisukti dvejopai – prieniškį sulaikė Lenkijos teisėsaugos pareigūnai ir nutylėję šį faktą bandė nustatyti bendrininkus arba bendrininkai pašalino pilotą už įsipareigojimų nevykdymą ar kaip nereikalingą liudininką.

Pareigūnams neįtikinamai atrodė versija, kad T.Valkauskas siekė nelegaliai išgabenti lėktuvą į užsienį ir jį parduoti. Rizika būtų buvusi pernelyg didelė, o nauda – maža.

Savo sūnaus dingimo aplinkybių bei priežasčių negalėjo paaiškinti ir Prienuose gyvenusi jo motina Ona Valkauskienė: „Manau, kad yra žmonių, galinčių suteiki informacijos, tačiau jie tyli“.

Prieniškiai buvo girdėję kalbant T.Valkausko draugus, kad Tadas neva yra gyvas ir neverta dėl jo jaudintis.

Anksčiau pati lėktuvais skraidžiusi O.Valkauskienė negalėjo suvokti, kaip galėjo dingti sūnus. Su juo moteris anksčiau beveik kiekvieną dieną susirašinėdavo trumposiomis telefono žinutėmis.

Tiko mokymui ir pramogai

Keturvietis lėktuvas „Wilga“, kuriuo išskrido T.Valkauskas, buvo surinktas Lietuvoje, tačiau detalės atgabentos iš Rusijos. Lėktuvas net nebuvo registruotas Lietuvoje.

„Wilga“ buvo gaminami Lenkijoje, o varikliai tiekiami iš Rusijos. Dažniausiai jie naudoti pakelti į reikiamą aukštį sklandytuvus, tačiau tinka ir mokymui, apžvalginiams skrydžiams.

Tuo laikotarpiu Lietuvoje skraidė apie dvidešimt „Wilga“ lėktuvų, jie buvo populiarūs kitose Rytų Europos šalyse, o ypač – Lenkijoje.

Lėktuvo keliamoji galia siekė 400–500 kg, greitis – 140–160 km per valandą. Pripildžius degalų bakus, lėktuvas galėjo skristi 400 km.

Tyrimas – dėl laisvės atėmimo

2003-iųju gegužę Kauno apygardos prokuratūra nurodė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T.Valkausko neteisėto laisvės atėmimo. Kodėl pasirinkta tokia ikiteisminio tyrimo kvalifikacija, pareigūnai nekomentavo.

Nors oficiali T.Valkausko paieška buvo paskelbta kone prieš mėnesį, iki tol dėl mįslingo jo skrydžio atskiro tyrimo atliekama nebuvo.

Lakūno dingimo aplinkybėmis domėjosi Vilniaus apygardos prokuratūra, narpliojusi vieną amfetamino gamybos Kaune bylų. Apibendrinus gautą informaciją tapo aišku, kad T.Valkausko skrydis į nežinią vienaip ar kitaip yra susijęs su amfetamino gamintojais, tad tyrimas perduotas Kauno teisėsaugininkams.

„Lietuvos rytas“ sužinojo, kad keturvietį lėktuvą „Wilga“ iš Panevėžio bendrovės „Orlaivis“ nusipirko amfetamino gamybos technologu vadinto 40-mečio kauniečio Kęstučio Jurkševičiaus brolis 25 metų Mindaugas Jakinevičius. T.Valkauskas buvo jo draugas.

Už grotų tuo metu dienas leidusio K.Jurkševičiaus jaunesnysis brolis taip pat buvo įtariamas prisidėjęs prie sintetinių kvaišalų gamybos bei realizavimo. Tačiau pateikti jam oficialių kaltinimų arba įtarimų prokurorams nepavyko.

„Sunku patikėti, kad lėktuvas buvo nupirktas ne narkotikų transportavimo reikalams, nes jis pirkėjų prašymu net buvo nudažytas maskuojamomis spalvomis. Šioje istorijoje aiškiai matyti kauniečių amfetamino gamintojų ranka“, – „Lietuvos rytui“ teigė vienas Prienų rajone gyvenantis aviacijos sporto entuziastas.

Tai, kad kauniečių gaminami kvaišalai įvairiausiais būdais nukeliaudavo į Skandinavijos šalis, T.Valkausko dingimo aplinkybes tyrusiems pareigūnams leido įtarti, jog vaikinas galėjo būti pasamdytas nuskraidinti narkotikų siuntą.

Ar T.Valkauskas galėjo ryžtis skrydžiui per Baltiją, jį pažinoję oreiviai abejojo, tačiau tokios galimybės neatmetė. „Teoriškai tai įmanoma“, – teigė vienas prieniškių.

Mažo sportinio lėktuvo skrydžio neužfiksavo oro erdvės stebėjimo radarai, todėl neatmesta galimybė, kad jis mūsų valstybės oro sienų ir nekirto. Svarstyta: jei taip, „Wilga“ galėjo nukristi kur nors į pelkę arba lakūnas pateko į kvaišalų imperijos pinkles.

Medžiotojų radinys

Kauno apygardos prokuratūra, vadovavusi ikiteisminiam tyrimui dėl T.Valkausko dingimo aplinkybių, vasarą kreipėsi pagalbos į Baltarusijos ir Lenkijos teisėsaugą: buvo prašoma atsakyti, ar šioje kaimyninėje valstybėje nuo kovo pabaigos nebuvo rasta neatpažintų žmonių kūnų arba užregistruota nežinomų lėktuvų katastrofų.

Vis dėlto tyrėjų bandymai užčiuopti siūlo galą, kur pradingo T.Valkauskas, dar kelis mėnesius buvo be rezultatų.

Tik 2003-ųjų lapkričio 26-ąją atskriejo žinia iš Baltarusijos: vietos medžiotojų radinys gali atskleisti sportinio lėktuvo ir jo piloto dingimo paslaptį.

Gardino srityje, miške tarp Markišių ir Dubinkos gyvenviečių, buvo aptiktas sudužęs ir įklimpęs pelkėje sportinis lėktuvas be skiriamųjų ženklų. Sprendžiant iš spalvos, tai ir buvo kovo pabaigoje iš Prienų rajono T.Valkausko išskraidinta „Wilga 35“.

Katastrofos vietoje medžiotojai rado dviejų žmonių kūnus. Ekspertai teigė, kad avarija įvyko prieš 3–8 mėnesius.

Po poros dienų avariją tiriantys pareigūnai katastrofos vietoje po iškritusiu lėktuvo varikliu aptiko trečiąją kaukolę bei žmogaus liekanų.

O gruodžio 11-ąją Gardino srities transporto prokuroras Viačeslavas Šetikas pranešė, kad dar 2003-iųjų liepą apie 800–900 metrų nuo miške sudužusio lėktuvo grybautojas aptiko ketvirtojo žmogaus, maždaug 22–25 metų vyro, palaikus. Bet tuo metu Baltarusijoje apie „Wilga“ avariją dar nebuvo žinoma.

Ar tarp keturių aukų yra T.Valkausko palaikai bei kieno dar kūnus priglaudė pelkės, buvo nežinoma. Avarijos vieta apžiūrėta, surinktos lėktuvo liekanos bei kiti daiktai, galėję padėti tyrimui, paskirta jų ekspertizė. Bet Baltarusijos teisėsaugininkai teigė, kad išvadų teks laukti kelis mėnesius.

Pagal lėktuvo kritimą nustatyta, kad jis skrido iš vakarų į rytus. Vienas kūnas rastas toliau nuo tragedijos vietos, todėl manoma, kad lakūnas ar jo draugas galėjo eiti pagalbos ir dėl nežinomų priežasčių žūti.

Mirtis – kartu su migrantais

Sportinis lėktuvas „Wilga“, kurį pilotavo T.Valkauskas, gabeno nelegalius migrantus. 2004-ųjų sausio viduryje tokią pagrindinę šio mįslingo įvykio versiją Kauno teisėsaugininkai parsivežė iš Baltarusijos.

Jie apžiūrėjo tragedijos vietą bei bendravo su šios šalies pareigūnais. Apžiūrint šalia sudužusio lėktuvo rastus daiktinius įrodymus, prokurorų dėmesį patraukė vieno žuvusiojo drabužių liekanos. Iš jų galima spręsti, kad tuos rūbus vilkėjo Afganistano, Pakistano ar kitos šalies, iš kurių į Vakarus plūdo migrantai, pilietis.

Palaikų DNR ekspertizė turėjo atsakyti, kokiai rasinei ar etninei grupei priklausė Baltarusijos pelkėse rasti žuvę žmonės, kokios jie buvo lyties. Tačiau pareigūnai neslėpė: žuvusiųjų asmenybės, išskyrus T.Valkauską, vargu ar kada nors iš viso bus nustatytos.

Kauniečiai kaimyninės šalies prokurorams nuvežė T.Valkausko dantų formulę, o gruodį Baltarusijoje lankėsi ir be žinios dingusio piloto motina O.Valkauskienė. Jos kraujo pavyzdžio reikėjo palaikų DNR tyrimams.

Keleivius paėmė Baltarusijoje

Dviejų šalių pareigūnai dėliojo įvykių mozaiką.

T.Valkauskas iš Lietuvos išskrido 2003-iųjų kovo 29-ąją tarp 17 ir 18 valandos. Manyta, kad Lietuvos sieną lakūnas kirto be keleivių. Migrantai lietuvio galėjo laukti miške netoli tragedijos vietos.

Čia kažkada buvo eksploatuojamas durpynas, todėl nutiestas geras kelias, tapęs lėktuvo kilimo taku. Specialistai teigė, kad „Wilga“ pakilti užteko 80 metrų ilgio kelio.

Vieta, iš kurios su keleiviais galėjo pakilti „Wilga“, yra atoki, per 5–7 kilometrus nuo artimiausių gyvenviečių, kuriose, beje, gyveno vos keli daugiau kaip 80 metų sulaukę senoliai.

Tačiau teisėsaugininkai nemanė, kad T.Valkauskas pelkėje leidosi ir kilo be pagalbininkų. Todėl ieškota žmonių, galėjusių lietuvį pasitikti bei į sutartą vietą pristatyti nelegalius migrantus. Taip pat aiškintasi, ar T.Valkauskas neturėjo šia veikla užsiimančių bendrininkų Lietuvoje.

Vieno nelegalo nugabenimas iš Baltarusijos ar Rusijos per Lenkiją į kurią nors Vakarų Europos šalį tada kainavo apie 10 tūkst. JAV dolerių. Pareigūnų manymu, toks uždarbis galėjo masinti lietuvį ir jis pasiryžo lemtingam skrydžiui.

Už nelegalaus migranto pergabenimą tik per Baltarusijos sieną galima uždirbti nuo 2 iki 3 tūkstančių JAV dolerių.

[[ge:lrytas:lrytas:41106033]][[ge:lrytas:lrytas:41495186]][[ge:lrytas:lrytas:40176032]][[ge:lrytas:lrytas:41730029]]

Taip pat neatmesta galimybė, kad T.Valkauskas galėjo gabenti ir kitą kontrabandinį krovinį, pavyzdžiui, narkotikus. Bet nukritęs lėktuvas užsiliepsnojo, tad apdegė ne tik žmonių kūnai, bet ir sudegė jo viduje buvę daiktai ir galimi įkalčiai.

Žūties vietoje – kryžius

T.Valkausko palaikai į Lietuvą grįžo 2004-ųjų balandžio pradžioje. Atlikus DNR ekspertizę, kuri išsklaidė bet kokias abejones dėl katastrofos vietoje surasto vieno žuvusiųjų tapatybės, Prienuose gyvenę Ona ir Tadas Valkauskai pagaliau gavo galimybę palaidoti sūnų.

Artimieji žuvusiojo atminimą pagerbė susirinkę į gedulingus pietus, tačiau dar vienas kapo kauburėlis Prienų kapinėse supiltas nebuvo. Šeima nusprendė palaikus kremuoti ir juos išbarstyti, kai iš užsienio sugrįš žuvusiojo sesuo.

Šventosios pelkėje tarp Martišių ir Dubinkos gyvenviečių, T.Valkausko žūties vietoje, iškilo medinis kryžius.

Ekspertų išvados buvo tokios:

2003 m. kovo 29 ir 30 d., kuriomis Baltarusijos pelkėse ir sudužo iš Lietuvos atskridęs lėktuvas „Wilga“, oras buvo šiltas (14 laipsnių), matomumas – geras;

Tragedijos priežastimi tapo tai, kad lėktuvas skrido labai žemai. Pilotas, matyt, bijojo, kad orlaivį gali pastebėti radarai;

Patekęs į šilto bei šalto oro sūkurį lėktuvas maždaug 17 metrų aukštyje smigo žemyn, vienu sparnu nukirsdamas dviejų beržų ir 12 centimetrų storio pušies viršūnes;

Į žemę šonu smigęs orlaivis ne tik lūžo, bet ir užsidegė vienas jo degalų bakas. Tragedijos galimybė dėl lėktuvo variklio atmesta – jis ir po smūgio į žemę liko sveikas.

Paslaptis įminta po 6 metų

Atrodė, kad apie šios tragedijos aplinkybes daugiau nebus kalbama. Bet kas skrido kartu su T.Valkausku? Šis klausimas net 6 metus nedavė ramybės Baltarusijos pareigūnams.

2009-ųjų gruodį baltarusiai paskelbė, kad T.Valkauskas į Lenkiją gabeno nelegalus iš Indijos. – Indijos Pendžabo valstijos gyventojus 21 metų Vinapą Kumarą ir 20 metų Hurmailą Singhą. Jie kiek anksčiau kaip turistai buvo atvykę į Rusiją, o vėliau nelegaliai ketino pakliūti į Vakarų Europą.

T.Valkausko lėktuve buvo įrengti papildomi degalų bakai, ant variklio uždėtas garso slopintuvas. Orlaivio apačia buvo nudažyta šviesia spalva, kad jis sunkiau būtų įžiūrimas nuo žemės. Ant lėktuvo fiuzeliažo nebuvo jokių atpažinimo ženklų ar registracijos numerio.

„Wilga“ pakilo maždaug 20–30 kilometrų nuo avarijos vietos ir pasuko Varėnos link. Tyrimo metu paaiškėjo, kad indai turėjo būti nugabenti į Augustavo (Lenkija) apylinkes.

Nors žmonių žūties vietoje nerasta jokių dokumentų, o drabužiai buvo smarkiai apgadinti, pagal jų likučius buvo galima spėti, kad skrido žmonės iš Azijos šalies. Ant vieno vyriškio rankos rasta metalinė apyrankė.

Baltarusijoje gyvenantys indai pareigūnams papasakojo, kad tokias apyrankes nešioja Singhų šeimos atstovai, o itin daug jų įsikūrę Pendžabo valstijoje. „Reikėjo daug pastangų surasti vieną žmogų tarp 20 milijonų gyventojų“, – teigė Baltarusijos pareigūnai.

Tik po kelerių metų atsirado vyriškis, kuris pranešė, kad sūnus išvyko į Europą ir negrįžo. Tuomet ir pavyko nustatyti žuvusiųjų asmenybę.

(„Lietuvos rytas“, 2003–2009 m.)

Vakaro sutemose ištirpo ir lietuvis pilotas, ir lėktuvas: Baltarusijos pelkė slėpė kraupią paslaptį Istorijos, sukrėtusios šalį