Meno kūrinių vagystės Kaune nėra dažnos. Tačiau vagys, susigundę tokiu grobiu, elgiasi įžūliai – jiems pavyko ne tiktai originalius darbus pakeisti padirbiniais, bet ir pasisavinti kartą jau pavogtus kūrinius.

Neseniai verslininkė Evelina Kašėtienė pasigedo svečių namų pagalbinėse patalpose saugotų keturių vertingų paveikslų – jie buvo pakeisti fotoatspaudais.

O menininkė Agnė Survilaitė-Urbutė neteko vieno savo kūrinio. Jį iš ekspozicijos išsinešė kažkoks vyras.

Parodų rengėjai ir muziejų atstovai atskleidė, su kokiomis vagystėmis teko susidurti ir kaip vertingi eksponatai saugomi.

[[ge:lrytas:lrytas:44121198]]

Pasijuto lyg kino filme

Liepos 21-ąją policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Gedimino gatvėje esančiuose svečių namuose nutiko keistas įvykis – dingo keturi originalūs dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos darbai.

Vietoj jų buvo paliktos keturios drobės, ant kurių atspaustos paveikslų fotografijos. Svečių namų savininkė E.Kašėtienė atviravo, kad į rankas paėmusi šiuos padirbinius iš pradžių nesuprato, kas ne taip.

[[ge:lrytas:lrytas:44133748]][[ge:lrytas:lrytas:44134630]][[ge:lrytas:lrytas:44144857]][[ge:lrytas:lrytas:44049508]]

„Tačiau žiūrėdama į paveikslus pastebėjau, kad jie ne tapyti. Tada ir suvokiau, kad tai ne originalios drobės, o fotoatspaudai.

Ant nugarinių drobės pusių nebuvo ir tapybos darbų autoriaus paliktų užrašų – jo pavardės, paveikslų pavadinimų ir darbų sukūrimo metų.

Gerą valandą sėdėjau žvelgdama į padirbinius ir bandžiau suprasti, kas įvyko“, – prisiminė kaunietė.

Kada dingo – dar nežinia

E.Kašėtienė pasakojo, kad 2021 metais įsigijo Gedimino gatvėje veikusius svečių namus.

Pasak verslininkės, kambariuose kabėjo keturios G.P.Janonio drobės – „Rami diena“, „Kambarys I“, „Baltieji vartai“ ir „Pavasaris parke“.

Šių metų vasarį E.Kašėtienė nusprendė, kad patalpas reikia suremontuoti.

„Prieš pradedant darbus inventorizavau visus daiktus – televizorius, kitą techniką, lovas, patalynę. Nufotografavau ir kambariuose kabėjusius keturis dailininko paveikslus“, – pasakojo verslininkė.

Prieš remontą visi daiktai buvo sukrauti pagalbinėse patalpose ir jos užrakintos.

Remontas tęsėsi iki vasaros vidurio, o jam pasibaigus E.Kašėtienė nuėjo į pagalbines patalpas.

„Norėjau paimti paveikslus ir juos vėl pakabinti, bet išvydau, kad jie sukeisti – liko fotokopijos. Pasijutau, tarsi vaidinčiau kino filme, nes buvo sunku suprasti, kas taip kruopščiai galėjo pasiruošti tokiam žingsniui“, – stebėjosi verslininkė.

Mat paveikslai buvo nufotografuoti, atspausti ant drobių, pagaminti originalus atitinkantys porėmiai ir ant jų užtrauktos drobės.

Tebelaukia tyrimo išvadų

Verslininkė nesiryžo konkrečiai pasakyti, kiek paveikslai kainavo, bet internetu G.P.Janonio kūrinius pardavinėjančios galerijos už juos prašo 2–4 tūkstančių eurų.

Dailininkas yra vienas žymiausių vidurinės kartos Lietuvos tapytojų, nuo 1986 metų surengęs virš 30 personalinių parodų ir virš 200 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Jo kūrinių yra įsigijusios įvairios galerijos, muziejai, privatūs kolekcininkai.

„Policija nustatė, kad į patalpas nebuvo įsilaužta. Nuo liepos 21-osios, kai apie įvykį pranešiau policijai, iš pareigūnų laukiu žinių, bet kol kas – tyla“, – apgailestavo E.Kašėtienė.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apygardos prokuratūra.

Parodas rengia kiemelyje

O kiek anksčiau, liepos 13-ąją, Kaune buvo pavogtas dar vienas meno kūrinys.

Ąžuolyno bibliotekos K.Donelaičio gatvės padalinio, Menų ir muzikos kieme, vasarą rengiamos įvairios parodos. Nuo birželio 5 dienos jame buvo eksponuojama A.Survilaitės-Urbutės darbų paroda „Magiškas pasaulis“ – menininkės sukurti ir ant metalo plokščių atspausti grafikos kūriniai.

Juose pasakojama apie dievybes, kuriomis tikėjo senovės lietuviai, – moteriškos prigimties antgamtines būtybes, dalis kurių keičiantis laikui ir tikėjimams įgijo vyriškosios lyties pavidalą.

Vagystę užfiksavo kameros

Liepos 15-ąją bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad vieno kūrinio, pavadinto „Vakarinė“, nebėra.

„Kiemelyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Peržiūrėjus įrašus paaiškėjo, kad dar liepos 13 dieną 11 val. 20 min. kieme apsilankęs vyras perskaitė „Vakarinės“ pavadinimą, tada paveikslą nukabino ir išsinešė“, – pasakojo menininkė.

A.Survilaitė-Urbutė spėjo, kad šį kūrinį nepažįstamasis nusprendė pasisavinti būtent dėl jo pavadinimo ir vogė jį ne sau.

Vaizdo kameros užfiksavo vyrą, vilkintį mėlynus marškinėlius, šortus ir avintį šlepetes. Jo veidas gana gerai matomas.

Menininkė paskelbė šį įrašą socialiniuose tinkluose, nes tikėjosi, kad vagišių kas nors atpažins, bet pagalbos nesulaukė.

Kūrėja pavogtą savo darbą įvertino 250 eurų. Dėl šios vagystės taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas.

Kartais išsineša knygas

Ąžuolyno bibliotekos komunikacijos grupės vadovė Vaida Gedzevičiūtė paaiškino, kad K.Donelaičio gatvės Menų ir muzikos kieme parodos vyksta tik vasarą.

„Darbo dienomis, kol biblioteka veikia, į jį gali užsukti bet kas. Ten įrengtos vaizdo kameros. Žmogus, pavogęs paveikslą, apie tai, matyt, nežinojo, nes elgėsi ramiai ir nesislėpė“, – pasakojo bibliotekos atstovė.

Pasak V.Gedzevičiūtės, kai kurie lankytojai ir iš bibliotekos pasiskolina ir negrąžina knygų.

„Tačiau meno kūrinių vogti dar niekas nebandė“, – pasidžiaugė bibliotekos atstovė.

Apmaudu dėl vagysčių

Menininkė A.Survilaitė-Urbutė atskleidė, kad prieš keletą metų iš vieno jaunimo pamėgto baro dingo ir du jos sukurti plakatai.

„Kažkas stovėjo eilėje prie tualetų, juos apžiūrinėjo ir vieną dieną vieną, o kitą vakarą kitą išsinešė, matyt, pasikišę po marškinėliais“, – svarstė kaunietė.

„Faktas, kad žmonės dėl meno kūrinių ryžtasi tapti vagimis, verčia liūdnai šypsotis“, – kalbėjo kūrėja.

Teko pirkti naują leidinį

Mieste organizuojamos Kauno bienalės organizatoriai bei menininkai taip pat yra susidūrę su vagystėmis.

Pernai rugsėjį atidarytoje 15-ojoje bienalėje „Stumbro“ gamykloje buvo pristatomas menininkės Ellos Fleck kūrinys „Purškalas“ ir iš ekspozicijos buvo pavogta šios instaliacijos dalis – ant stalo padėta knyga.

Šis leidinys buvo kūrinio autorės darbų katalogas.

Kauno bienalės direktorė Neringa Kulik stebėjosi: nors pastate budėjo bienalės darbuotojai, erdvėse buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, knygą kažkas vis tiek pasisavino.

Renginio organizatoriai tąsyk socialiniame tinkle kreipėsi į meno mėgėjus ir bienalės lankytojus, kad jie, jei apie įvykį turi kokios nors informacijos, ja pasidalintų.

„Jei nutiko nesusipratimas ir knyga atsidūrė pas jus, prašome ją anonimiškai grąžinti iki rugsėjo 28 dienos. Jei knyga nebus grąžinta iki nurodyto termino, būsime priversti perduoti vaizdo kamerų įrašus teisėsaugai“, – rašė Kauno bienalės organizatoriai.

N.Kulik apgailestavo, kad knygos niekas negrąžino. Vaizdo medžiaga buvo perduota pareigūnams, bet įraše nebuvo įmanoma įžiūrėti, kas knygą paėmė.

Iš leidyklos, išleidusios E.Fleck knygą, teko pirkti naują jos egzempliorių, kuris kainavo 35 eurus. „Knygą prie stalo pritvirtinome geriau“, – prisiminė N.Kulik.

Pavogė jau vogtus daiktus

2015 metais Kauno bienalė vyko Kauno centriniame pašte. Joje buvo pristatyta instaliacija iš Dariaus Žiūros sukauptų knygų, kurios į jo rankas pateko skirtingais keliais.

Sukurti šią instaliaciją menininkas nusprendė sužinojęs, kad tos knygos buvo pavogtos iš knygynų.

„Autorius šiuo kūriniu bandė kalbėti apie šį reiškinį.

Ironija, bet kažkas kai kurias knygas taip pat pavogė ir instaliaciją apgadino“, – prisiminė N.Kulik.

Lankytojai patiko rankinė

Ar nuo vagišių yra nukentėję Kaune veikiantys muziejai?

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė pasakojo, kad prieš kurį laiką lankytojai buvo kviečiami susipažinti su rašytojos Ievos Simonaitytės palikimu.

Eksponuoti buvo ne tik jos kūriniai, bet ir asmeniniai daiktai – spintelė, lova, patalynė, plokštelių kolekcija, papuošalai, įvairios aprangos detalės bei rankinės.

„Viena lankytoja bandė išsinešti rašytojai priklausiusią rankinę. Salėje budėjusios darbuotojos tai pastebėjo, moterį sustabdė, ši eksponatą grąžino“, – prisiminė D.Cibulskienė.

Muziejaus vadovė sakė, kad daugiau vagysčių nepasitaikė.

„Patalpose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apsaugos darbuotojai budi visą parą. Salėse lankytojai taip pat stebimi, o Maironio bute darbuotojų budi daugiau nei kitose erdvėse“, – kalbėjo D.Cibulskienė.

Laikinose parodose pristatomi vertingi eksponatai dažniausiai įkeliami į stiklines vitrinas arba rodomi taip, kad lankytojai jų negalėtų pasiekti.

O tai, ką galima liesti, yra originalių daiktų kopijos.

Eksponatus ketina apdrausti

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Rokas Cicėnas teigė, kad muziejuje įdiegta signalizacija, samdoma ir saugos tarnyba.

„Jų paslaugų iki šiol neprireikė, nes pavogti eksponatų ar meno kūrinių, kurie pristatomi parodose, kol kas niekas nebandė“, – džiaugėsi muziejaus vadovas.

R.Cicėnas komentavo, kad beveik visi eksponatai yra stiklo vitrinose, jų nėra tik žinduolių skyriuje.

„Tačiau šie eksponatai per dideli, kad juos kas nors bandytų vogti, juos tik nori glostyti vaikai“, – šypsojosi R.Cicėnas.

Vis dėlto muziejaus darbuotojai svarstė, kaip dar būtų galima sustiprinti patalpų apsaugą.

„Ateityje tikimės atsivežti labai vertingų eksponatų ir juos pristatyti parodose.

Parodų salę, esančią pirmame muziejaus aukšte, nuo Laisvės alėjos skiria tik stiklo vitrinos, kurias įmanoma išdaužti. Tad reikės imtis rimtesnių apsaugos priemonių.

Manau, kad vienas sprendimų, kaip apsisaugoti nuo galimų vagysčių, būtų eksponatų draudimas“, – kalbėjo R.Cicėnas.

Įrengė jautrią signalizaciją

O štai Kauno miesto muziejaus vadovas Simonas Jazavita sakė, kad ir tada, kai dar dirbo muziejininku, ir dabar, tapus muziejaus direktoriumi, su meno kūrinių arba eksponatų vagystėmis nesusidūrė.

„Laimei, kol kas niekas nieko pavogti nebandė“, – džiaugėsi S.Jazavita.

Muziejaus vadovas sakė, kad atnaujinant Kauno rotušę, kurioje yra vienas muziejaus padalinių, buvo pagalvota ir apie eksponatų apsaugą.

„Prie vertingesnių eksponatų įdiegta jautresnė signalizacijos sistema – jei kas nors kūrinį liestų, ji suveiktų. Tačiau tai – įprasti sprendimai“, – aiškino S.Jazavita.

Kartais lydi apsauga

Daina Kamarauskienė

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja

„Iki šiol meno kūrinių iš muziejaus pasisavinti niekas nebandė.

Tik buvo atvejis, kai mokiniai, lankydamiesi Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, netyčia mosuodami šratinuku perrėžė vieną tapybos kūrinį. Jį teko restauruoti.

Muziejuje veikia vaizdo stebėjimo sistemos, įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas.

Tačiau tokių apsaugos sistemų, pavyzdžiui, kaip Dubajuje, kai akimirksniu galima užblokuoti dalį muziejaus patalpų, Lietuvoje dar ilgai neturėsime.

Jei į Kauną atvežami vertingi eksponatai arba į užsienį vežami mūsų menininkų, pavyzdžiui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kūriniai, jie apdraudžiami.

Kartais meno kūrinius lydi ginkluota palyda. Jei vykstama keliais, transporto priemonės negali stoti bet kur, sustoja tik tam skirtose specialiose aikštelėse.“

Filmo vertoje istorijoje – vienas absurdas po kito: neįtikėtina – pavogė net tai, kas jau buvo dingę