Prieš pusmetį ją tarsi angelas sargas savo meile ir dėmesiu buvo apgaubęs naujas draugas. Moteris jį įsimylėjo – jos žydros akys sušvito, o nuo veido nedingdavo šypsena.

Šitoks 38 metų vilnietės Alantos Denisenkienės, buvusios operos dainininkių ansamblio „Trys panteros“ vadybininkės, portretas išliko ją gerai pažinojusių žmonių atmintyje.

2004-ųjų gegužę A.Denisenkienę namuose nužudė jos vyras 39 metų Artūras Denisenka, kuriam ji pranešė norinti skirtis.

„Alanta norėjo keisti gyvenimą ir būti laiminga. Tačiau vyras neleido jai to padaryti“, – po tragiškos moters žūties kalbėjo ansamblio „Trys panteros“ dainininkė Nomeda Vilkanauskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:44294395]]

„Alanta mirė būdama laiminga“, – apie trapų, vos tik užgimusį meilės jausmą savo bičiulės sieloje sakė „Trims panteroms“ drabužius kūrusi dizainerė Rasa Matukonienė.

„Gyvenime nieko negali numatyti – viskas yra Dievo rankose. Sunku patikėti, kad Alantai buvo skirtas toks tragiškas likimas. Labiausiai gaila našlaičiais tapusių jų atžalų. Šiuo metu jaučiu pareigą pasirūpinti Alantos sūnumi ir dukra“, – tvirtino draugiškus ryšius su A.Denisenkiene palaikiusi ansamblio „Trys panteros“ solistė Rasa Juzukonytė.

A.Denisenkienė su „Trijų panterų“ solistėmis dirbo bei bičiuliavosi trejus metus.

Likus keletai dienų iki lemtingosios 2004-ųjų gegužės 12-osios, kai savo namuose buvo surasta nužudyta A.Denisenkienė, jos vyras A.Denisenka namiškiams atrodė pasikeitęs į gerąją pusę – tapo ramus, santūrus. Toks vyro elgesys artimiesiems buvo neįprastas, kadangi namuose pastaruoju metu dažnai griaudėdavo barniai.

Gegužės 10-osios rytą A.Denisenkienė paskambino vienai artimai draugei ir paprašė pažįstamo notaro telefono. Moteris tądien nutarė pasikonsultuoti su teisininku dėl skyrybų. Manoma, jog gegužės 11-ąją, antradienį, Alanta savo vyrui pasakė norinti skirtis. Sutuoktinių vaikai tos dienos vakarą girdėjo tarp tėvų kilusį ginčą. Po jo Alanta nuėjo miegoti kartu su atžalomis į jų kambarį.

Gegužės 12-osios rytą A.Denisenkienė vaikus išleido į mokyklą ir į krepšius pradėjo krauti savo daiktus.

Alantai užsukus į vonios kambarį, Artūras ją užpuolė virtuviniu peiliu. Įniršio pagautas vyras perpjovė žmonai gerklę, subadė krūtinę, stuburą, išmušė dantis.

Tą dieną apie 14 valandą A.Denisenka keturioms Alantos draugėms, tarp jų ir solistėms iš „Trijų panterų“ ansamblio, į mobiliuosius telefonus nusiuntė šiurpias žinutes. Jose vyras rašė, jog ką tik nužudė Alantą, o pats žada eiti į mišką pasikarti.

„Pasirūpinkite mūsų vaikais“, – žinutėse prašė A.Denisenka.

Vaikai išvydo šiurpų vaizdą

Po pamokų į namus grįžę Denisenkų vaikai surado iš vidaus užrakintas duris. Tuomet jie išėjo į lauką ir pastebėjo pravirą jų pirmajame aukšte esančio buto virtuvės langą. Per jį vaikai įsiropštė į vidų.

Pravėrusi vonios duris, dukra išvydo krauju paplūdusią motiną ir išgąsčio apimta iškvietė policiją. Mergaitė raudodama pareigūnams telefonu aiškino, kad nesupranta, ar jos motina persipjovė venas, ar ją kažkas nudūrė.

Nužudęs savo žmoną A.Denisenka po kelių valandų automobiliu „Audi 100“ vėl pasirodė namų kieme. Išvydęs jame greitosios pagalbos bei policijos mašinas, vyriškis spruko.

Kitą dieną, gegužės 13-ąją, kaimynai jį pastebėjo vėl sugrįžusį į namus. Žudikas nuplėšė plombas, atsirakino buto duris, susirinko savo drabužius, kelis maišus sukrovė į automobilį ir išvyko.

Tą dieną A.Denisenka savo vaikams siuntinėjo SMS žinutes – atsiprašinėjo už poelgį ir kvietė juos susitikti. Tuo metu jau buvo ruošiamasi A.Denisenkienės laidotuvėms. Draugės pasirūpino, kad Alantos palaikai būtų pargabenti į jos gimtinę – Skuodą.

2004-ųjų gegužės 15-ąją A.Denisenkienė atgulė amžino poilsio, artimiesiems palikdama didelį skausmą ir užmindama paslapčių.

A.Denisenka buvo rastas gegužės 24-ąją pats pasitraukęs iš gyvenimo Savo automobilyje „Audi 100“ sukniubusio vyro lavoną Molėtų rajone esančiame miške aptiko atsitiktiniai praeiviai.

Pagalbos kreipėsi į būrėją

A.Denisenkienė 2004-ųjų pradžioje apsilankė pas būrėją. Alantai rūpėjo sužinoti, kaip klostysis jos karjera, asmeninis gyvenimas. Tada ji neseniai buvo užmezgusi pažintį su inteligentišku ir išvaizdžiu vyru. Jie vienas kitam juto abipusę simpatiją.

Alantos galvoje kirbėjo ir daug su darbu susijusių planų: ansamblio „Trys panteros“ koncertai bei jos pastatytas miuziklas „Giesmė apie Karmen“, kurio premjera įvyko Kongresų rūmuose 2002-ųjų pabaigoje.

A.Denisenkienė siekė, kad šis miuziklas, kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė „Trys panteros“ bei dainininkas Česlovas Gabalis, o paskutiniame jo veiksme čigonę suvaidino ji pati, gyvuotų.

Alanta buvo užsidegusi parodyti šį miuziklą dar kurioje nors didžiojoje Vilniaus scenoje. Vadybininkė „Giesmę apie Karmen“ pasiūlė sostinės teatrams, bet atsakymo įtraukti jį į repertuarą negavo. Tad apimta dvejonių dėl asmeninio ir kūrybinio gyvenimo ji pravėrė vieno sostinės būrimo salono duris.

Būrėjos išmestos kortos atskleidė, kad Alanta turi mylimąjį, tačiau jos gyvenimas dėl skyrybų su vyru bus komplikuotas. „Skyrybos įvyks, bet kažkokios keistos – kortos rodo karstą“, – šie būrėjos žodžiai pribloškė Alantą.

Pražydo tarsi gėlė

A.Denisenkienė būrimo salone išgirsta žinia pasidalijo su artima drauge. Alanta svarstė, kad, pranešus sutuoktiniui apie skyrybas, jis galbūt tos naujienos nepakeltų ir nusižudytų. Tada moteris net nesusimąstė, kad ji pati gali tapti skyrybų auka.

Bičiulė paguodė Alantą, kad į šias būrėjos pranašystes neverta kreipti dėmesio.

Mintis apie mirtį gožė meilė – įsimylėjusi moteris tuo metu gyveno lyg ant sparnų.

„Buvo matyti, kad ji tikrai yra įsimylėjusi“, – patvirtino drabužių dizainerė R.Matukonienė, buvusi artima Alantos draugė.

„Šita meilė buvo jos gyvenimo šviesulys. Gali būti, kad tai – didžioji jos meilė“, – apie bendradarbės ir bičiulės jausmus kalbėjo operos dainininkė R.Juzukonytė.

A.Denisenkienė paskutinį pusmetį iki tragedijos žydėjo tarsi gėlė. Ji siūdinosi daug puošnių rūbų ir juos vilkėjo netaupydama iškilmingoms progoms.

Verslininkės užpuolė įžeidimais

2004-ųjų pavasarį ryškiai prasiskleidęs A.Denisenkienės žavesys įžiebė pavydo kibirkštis.

Kovo viduryje Alanta viename sostinės centre esančių restoranų vedė renginį, kurį užsakė jos bičiulės – vienos parduotuvės bendrasavininkės. Šio vakaro metu buvo pristatyta nauja batų, drabužių ir aksesuarų kolekcija.

Pasibaigus šventei, A.Denisenkienės laukė nemalonus pokalbis. Bičiulės verslininkės Alantą išplūdo, neva ji blogai surengė pristatymą.

„Tau per lengvai sekasi vaikščioti šia žeme. Tuoj sužinos tavo vyras, kokia esi pasileidėlė“, – tąkart įžeidžiančiais žodžiais su Alanta atsisveikino verslininkės.

Šios moterys pažadėjo A.Denisenkai papasakoti apie slaptą jo žmonos meilės romaną.

Nenoriai kviesdavosi į svečius

„Su Alanta draugavome šešerius metus. Dažniausiai susitikdavome mano studijoje. Man ilgą laiką atrodė keistoka, kodėl ji manęs nepakviečia apsilankyti savo namuose“, – paslaptis, gaubiančias bičiulės gyvenimą, įžvelgė „Trijų panterų“ drabužių dizainerė R.Matukonienė.

Rasos apsilankymą Alantos namuose išprovokavo pats jos vyras A.Denisenka.

Kai Artūras skambindavo žmonai norėdamas sužinoti, ką ji veikia, šią dažnai užklupdavo studijoje plepančią su bičiule arba pas dizainerę besimatuojančią drabužius. Alanta buvo R.Matukonienės klientė.

Dažnai minimas Rasos vardas A.Denisenkai kėlė susidomėjimą. Jis įtarinėjo, kad žmona tiktai prisidengia šiuo vardu, o pati galbūt mėgaujasi vyrų dėmesiu.

„Kai Alanta man apie tai papasakojo, pasisiūliau užsukti pas ją į svečius“, – sakė drabužių kūrėja.

Viešnią trikdė žvilgsnis

A.Denisenkienės namų slenkstį R.Matukonienė pirmą kartą peržengė pernai vasarą. Tuomet ji susipažino su Alantos vyru.

„Artūras elgėsi keistai. Kol Alanta virtuvėje man ruošė arbatą, jis pasirėmė ant šaldytuvo ir gal dešimt minučių įbedęs į mane akis spoksojo. Aš jaučiausi nejaukiai“, – pažintį su A.Denisenka prisiminė R.Matukonienė.

Kai pasivaišinusios arbata moterys išėjo į balkoną pasižvalgyti, ką tuo metu kieme veikia Alantos sūnus, prie jų tyliai vėl prisiartino Artūras. Vyras kelias minutes pasiklausė žmonos bei jos bičiulės pašnekesio ir vėl užsidarė kitame kambaryje.

„Tuomet Alantai pasakiau, kad man jos sutuoktinio žvilgsnis pasirodė keistas. Nuo jo man darosi nejauku“, – sakė Rasa.

[[ge:lrytas:lrytas:41105800]][[ge:lrytas:lrytas:41918356]][[ge:lrytas:lrytas:43107908]][[ge:lrytas:lrytas:43719620]]

Ne kartą A.Denisenkienės namuose svečiavosi solistė R.Juzukonytė. Alantos sutuoktinis jai taip pat įsiminė kaip uždaras, niūrus žmogus.

„Jo buvimas šalia man keldavo baimę. Su juo aš neturėdavau apie ką kalbėti. Meniškos sielos bei atviraširdė Alanta ir jos nekalbus vyras – du nesuderinami žmonės“, – mano R.Juzukonytė.

Likimas negailėjo išbandymų

„Artūrą aš galėčiau apibūdinti kaip siurbėlę – jis iš Alantos siurbė energiją. Ji iš namų į darbą atvykdavo lyg išsunkta. Bet besisukiodama tarp scenos žmonių tartum atgydavo – spinduliuodavo gerumu“, – savo prisiminimais dalijosi R.Matukonienė.

Savo draugėms Alanta yra pasakojusi, kad jos vyras patyrė ne vieną likimo išbandymą. Anksti mirus jo motinai, tėvas sukūrė kitą šeimą, o Artūrą užaugino senelė.

A.Denisenka turėjo seserį, kuri prieš keletą metų pasikorė. Vyriškis negalėjo pasigirti turintis gerų draugų.

Alanta tuo atžvilgiu jam buvo visiška priešingybė – mėgo linksmas draugų kompanijas, dažnai būdavo kviečiama švęsti jų gimtadienius. Tuo tarpu Artūras likdavo vakaroti namuose.

Vyro visai nedomino ansamblio „Trys panteros“ koncertai, kuriuos rengdavo jo žmona, bei įvairūs jos vedami renginiai.

Vis sustabdydavo gailestis

A.Denisenka paskutiniu metu liguistai persekiojo Alantą – nuolat jai skambindavo ir tikrindavo, kur ji yra, su kuo ir ką veikia. Vyras vis priekaištaudavo, kodėl žmona visuomet iš namų išeina išsipusčiusi. Taip pat piktinosi, kad ji stengiasi gražiai atrodyti.

„Alanta jau prieš keletą metų ruošėsi išsiskirti su vyru. Tačiau tais momentais, kai ketindavo sutuoktiniui prabilti apie skyrybas, Artūrą užklupdavo nelaimės. Jis dažnai netekdavo darbo, o prieš porą metų užsidegus automobiliui stipriai apdegė rankas. Žmona jo pagailėdavo ir toliau kantriai rūpinosi vyru, kuris metams bėgant jai tapo vis didesne našta“, – po tragedijos tvirtino R.Matukonienė.

Smaugė skolų našta

Kai A.Denisenkienė laukėsi antrojo kūdikio, jos vyras, tuo metu vertęsis baldų prekyba, dėl šio verslo intrigų keliems mėnesiams Rusijoje pateko į kalėjimą. Žmona dėjo nemažai pastangų, kad sutuoktinis kuo greičiau būtų išlaisvintas. Kalbama, kad Alanta sumokėjo dideles pinigų sumas teisėjams, kad vyras būtų paleistas iš Rusijos kalėjimo.

Kai A.Denisenka išėjo į laisvę, šeimai teko grąžinti skolas draugams, iš kurių jis buvo prisiskolinęs prieš pradėdamas verslą. Tik 2004-aisiais Alanta draugėms prasitarė, kad skolos baigia sutirpti – vasarą planavo galutinai atsiskaityti su skolintojais.

A.Denisenkienė buvo įsitikinusi, kad sutuoktinis jau tvirtai stovi ant kojų ir po skyrybų pajėgs pasirūpinti savimi. A.Denisenka turėjo pinigų pragyvenimui – vienoje sostinės kelionių agentūrų dirbo kurjeriu.

Alanta, nuolatos persekiojama pavydaus vyro skambučių, 2004-ųjų gegužę ketino išsinuomoti butą bei persikelti į jį gyventi su vaikais.

„Alanta kol kas neplanavo antrąkart tekėti. Galbūt ji jautė, kad pavydus vyras jos taip lengvai nepaleis“, – liūdnai kalbėjo R.Juzukonytė.

(„Lietuvos rytas“, 2004 m.)

Naują gyvenimą planavusi moteris jo nebesulaukė: pavydus vyras surengė siaubingą egzekuciją Istorijos, sukrėtusios šalį