Lietuvos medikams yra tekę susidurti su keliomis itin retomis ir sudėtingomis vyrų genitalijų traumomis.

Vienais atvejais jas lėmė psichikos sveikatos krizės, kitu – žiaurus kerštas, o pagalbos galimybės priklausė nuo to, ar pavyko išsaugoti amputuotą kūno dalį.

Viena tokių istorijų ankstų rytą prasidėjo Šiauliuose.

40-metis šiaulietis 2000-ųjų gegužę kirviu nusikirto dalį varpos. Tai buvo jau ketvirtas atvejis Lietuvoje nuo 1999-ųjų birželio, kai vyras pats nusipjauna arba jam nupjauna lytinį organą.

[[ge:lrytas:lrytas:43597555]][[ge:lrytas:lrytas:43602176]][[ge:lrytas:lrytas:42398844]][[ge:lrytas:lrytas:41835082]]

Iškvietimą iš vieno privataus J.Šliūpo gatvės namo Šiaulių greitoji pagalba gavo apie 6 valandą ryto.

Kraujuojantį Zigmantą P. pastebėjo jo artimieji. Namo kieme buvo rastas kruvinas kirvis bei kaladė. Nukirstos lytinio organo dalies (apie 4 centimetrų ilgio) medikai neaptiko. Gestais ligonis parodė, jog nukirstą savo varpos dalį jis prarijo.

Šiaulių ligoninėje Zigmantą P. apie valandą operavo urologijos skyriaus specialistai. Neturėdami nukirsto organo dalies, medikai tik susiuvo penio likučio dalis ir sustabdė kraujavimą.

Po operacijos į urologijos skyriaus palatą paguldyto vyriškio sveikatos būklė buvo patenkinama.

Gydytojai prognozavo, kad patirta trauma tolesnei Zigmanto P. sveikatos būklei, išskyrus galimybę gyventi visavertį lytinį gyvenimą, neatsilieps.

Buvo įtariam, kad nusikirsti savo varpą šis vyriškis galėjo paūmėjus jį senokai kamavusiai psichikos ligai. Save tokiu būdu sužalojęs šiaulietis sakė, jog tai padarė liepiamas jam vienam girdimų balsų.

2000-ųjų kovo 27 dieną analogiškai save sužalojo Kelmės rajono gyventojas 39 metų Antanas S. Jis taip pat kirviu nusikirto dalį varpos. O kol atvažiavo greitoji pagalba, vyriškis dar spėjo susipjaustyti rankų dilbius ir žirklėmis išsikarpyti ausų spenelius.

Į Kelmės ligoninę atvežtam Antanui S. medikai susiuvo žaizdas, nes nukirsto varpos galo bei iškarpytų ausų spenelių surasti nepavyko.

[[ge:lrytas:lrytas:43624991]]

Greitosios pagalbos felčerės vyriškis paprašė neieškoti nusikirtos varpos galo, nes jam jo nereikia.

Po operacijos ligoninės palatoje atsipeikėjęs Antanas S. ėmė vėl neramiai elgtis: jis stengėsi nuplėšti tvarsčius, bandė išsidurti akį. Po psichiatro konsultacijos šis pacientas dar tą pačią dieną buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto akademinių klinikų psichiatrijos skyrių.

Tą patį 2000-ųjų kovą 72 metų klaipėdiečiui Igoriui S. varpą nupjovė jo 43 metų sūnus. Vyriškiui varpa nebuvo prisiūta, nes ji buvo palikta namuose ir laiku nerasta.

Sūnus taip žiauriai nubaudė savo pensininką tėvą, nes sužinojo, kad tėvas intymiai bendravo su jo sugyventine. Varpos netekęs vyriškis vėliau kaltų neieškojo.

1999-ųjų birželį trisdešimtmetis Vilniaus rajono gyventojas, norėdamas nusižudyti, žirklėmis nusikirpo savo vyrišką pasididžiavimą. Po to jis persigalvojo ir iškviestų gydytojų paprašė, kad nukirpta varpa būtų grąžinta į vietą.

Vilniaus universitetinės „Raudonojo kryžiaus“ ligoninės medikai jam varpą sėkmingai prisiuvo. Tokia operacija Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą.

Varpos prisiuvimo operacija tęsėsi keturias valandas. Šalies mikrochirurgai, kasmet prisiuvantys apie šimtą nutrauktų ar nupjautų galūnių, ligonį visiškai nupjauta varpa tąsyk pamatė pirmą kartą.

1998-aisiais pas mikrochirurgus buvo patekęs kitas vyras, taip pat bandęs nusikirpti varpą žirklėmis, tačiau tesugebėjęs ją įpjauti iki pusės.

Prisiuvant nupjautą varpą, kaip ir kitas nutrauktas kūno dalis, galioja viena taisyklė – kad operacija būtų sėkminga, dalis nutraukta negali išbūti ilgiau nei dvylika valandų, nors jau ir po šešių valandų nutrauktoje ar nupjautoje galūnėje atsiranda įvairių pakitimų.

(„Lietuvos rytas“, 2000 m.)

Lyties organus žalojo kirviu ir žirklėmis: kraupūs atvejai sukrėtė Lietuvos medikus Atsukam laiką (1)