Trečiadienio vakarą Vilniaus oro uosto Šengeno keleivių išvykimo terminale patruliavę VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai patikrino vieno jauno svetimšalio, laukusio reiso į Milaną (Italija), dokumentus.
Keleiviai, skrendantys ES vidaus reisais, įprastai netikrinami, bet pasieniečiai tai atlieka pasirinktinai, vykdydami asmenų profiliavimą pagal rizikos faktorius, siekdami užkirsti kelią antrinei migracijai.
Portugalijos piliečiu prisistatęs keleivis pateikė galiojantį leidimą laikinai gyventi toje šalyje ir parodė telefone esančią skaitmeninę įlaipinimo kortelę skrydžiui į Milaną, išduotą to paties asmens vardu.
Lietuva vietoje migrantų mokės pinigus: „Tai geriausia išeitis“
Su padirbtais dokumentais nuolat susiduriantys pasieniečiai suabejojo dėl leidimo autentiškumo. Siekiant patvirtinti arba išsklaidyti abejones, vyras buvo palydėtas į oro uosto pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas.
Detaliai patikrinę neva portugališką leidimą, VSAT pareigūnai nustatė, kad jis, įtariama, – suklastotas, nes pagamintas iš medžiagos, neatitinkančios saugių dokumentų gamybai keliamų reikalavimų, o rekvizitai ir jų užpildymas – numatytų spaudos standartų.
Susiję straipsniai
Vyras prisipažino iš tikro esąs 23-ejų Egipto pilietis, pasišalinęs iš Muceniekų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro ir trečiadienį iš Rygos traukiniu atvykęs tiesiai į Vilniaus oro uostą.
Šiuos egiptiečio žodžius patvirtino jo piniginėje rastas šiemet birželį išduotas latviškas prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas.
Maža to, pasieniečiai nustatė, kad šis migrantas Lietuvoje šiemet jau buvo sulaikytas ir rugpjūtį grąžintas į Latviją.
Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo tokiu dokumentu VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras.
Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Įtariamasis buvo sulaikytas ir atsidūrė areštinėje.
Penktadienį teismas Egipto piliečiui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui.
Taktiką, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, jie naudoja dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Neteisėtai įsibrovę į Latviją, migrantai neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais, lėktuvais ir net jūriniais keltais.
Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.
Lyginant su 2025-ųjų situacija (1 288 per visus metus), antrinės migracijos srautai šiemet gerokai padidėjo (2 149 iki šio ketvirtadienio). Tai susiję su užsieniečiais, kurie iš Baltarusijos neteisėtai patenka į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją mėgina pasiekti Vakarų Europą.
Šiemet pasieniečiai fiksuoja daugiau atvejų, kai prieglobsčio „prašytojai“, daugiausia pasišalinę iš migrantų apgyvendinimo vietų Latvijoje, mėgina išskristi iš Vilniaus ir Kauno oro uostų. Šiemet iki lapkričio 19-osios nustatytas 171 toks atvejis. Populiariausios kryptys – Prancūzija (Paryžius), Vokietija (Diuseldorfas, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas), Italija (Milanas), Ispanija (Barselona), Danija (Kopenhaga).




