Ankstyvaisiais kūrybos metais išleido mažosios prozos rinkinių vaikams „Būsimasis kapitonas“, „Adomėlis sargybinis“, „Kaip sudužo saulė“. Labiausiai žinomi ir populiariausi šio autoriaus stambiosios prozos kūriniai yra romanai „Geri namai“, „Laiptai į dangų“, „Adomo obuolys“, „Uostas mano – neramus“, „Kelionė į kalnus ir atgal“ bei kt., apsakymų ir novelių rinkiniai.
Ankstyvojo laikotarpio M. Sluckio kūriniams būdingas lyrizmas, impresionistinė pasakojimo maniera, gili veikėjų psichologinė analizė, vidinio monologo įtaiga. Rašytojo, su retu darbštumu triūsusio literatūroje daugiau kaip šešis dešimtmečius, meistriškumas buvo sunkiai prilygstamas, žodis valdomas virtuoziškai, jaučiant subtiliausias reikšmes ir atspalvius.
Jau būdamas solidaus amžiaus paklaustas rašytojos Giedrės Kazlauskaitės, kiek rašymas yra užvaldęs jo laiką, interesus, gyvenimo būdą, ar galėtų pasakyti, kad rašymas – tai gyvenimas, ar vis dėlto šios sritys egzistuoja atskirai, M. Sluckis samprotavo: „Nedrąsu teigti, jog rašymas – visas gyvenimas. Kas ten žino – ar Fiodoras Dostojevskis aistringiau rašė, ar Vakarų Europos kazino salėse lošė iš pinigų? Kaip visi mirtingieji rašytojai įsipareigoję ne vien raštijai – savo artimiesiems. Šie ryšiai kartais pareikalauja daugiau atsidavimo nei knyga, kuriai išplėšti iš gyvenimo rutinos, rodos, prireikia visų jėgų. Visada tenka ką nors aukoti. Idealūs rašytojai būtų vienuoliai dykumoje.
Mes gi, profesionalai, priklausomi nuo leidėjų valios ir reklamos, nuo mūsų organizacijų, atliekančių kažką panašaus į profsąjungų vaidmenį. Laimė? Jos tėra mirksniai. Nauja knyga, vėlyvas pasimatymas su senąja... Trumpam laimę atstoja susitikimas su seniai matytais pažįstamais, pokalbiai su anūke telefonu. Neabejodamas sakau: gera knyga – vientisesnė, drąsesnė, protingesnė, sąžiningesnė už jos autorių.“
1966 m. M. Sluckis apdovanotas Lietuvos SSR valstybine premija už apsakymų rinktinę „Žingsniai“, 1972 m. Žemaitės literatūrine premija už knygą „Merginų sekmadienis“, 1976 m. Lietuvos komjaunimo premija už vaikų apsakymų rinktinę „Aš vėl matau vėliavą“, 1987 m. P. Cvirkos premija už knygą „Medžliepis“.
Rašytojo kūriniai išversti į 14 užsienio kalbų.