Niekam nekyla abejonių tik dėl to, kad verslininką sukrėtė ikiteisminis tyrimas – kai kuriems Klaipėdos mėsinės darbuotojams buvo pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos.
Tiesa, 48 metų N. Kuzmos nebuvo tarp įtariamųjų, pareigūnai jo netgi neapklausė.
Antradienį suplanavęs, ką darys kitą dieną, N. Kuzma atsisveikino su bendradarbiais ir išvyko į namus Giruliuose.
Nelaimės niekas nenujautė
Nors rūpesčių ir nemalonių žinių netrūko, Klaipėdos mėsinės komercijos direktorius tą dieną atrodė toks pat kaip visada – pasitempęs, žvalus, pasirengęs kibti į darbą, spręsti bet kokią problemą.
Bet trečiadienio rytą N. Kuzma darbovietėje nepasirodė.
Po kelių valandų bendradarbiai sužinojo baisią naujieną – jis čia jau niekada nepasirodys.
„Tai didžiulė netektis ir man, ir visiems mūsų bendrovės darbuotojams”, – vakar kalbėjo Klaipėdos mėsinės generalinis direktorius ir bendraturtis klaipėdietis Gintaras Valančius.
Jis buvo ilgametis N. Kuzmos draugas ir verslo partneris.
Paliko gyvą, rado mirusį
Vakar rytą verslininko žmona Eglė Kuzmienė, palikusi sutuoktinį namuose, nuvežė dukterį į mokyklą.
Grįžusi į namus moteris išvydo vyrą be gyvybės ženklų.
Šoko ištikta našlė vakar dingo iš akiračio – visą dieną praleido artimų žmonių apsuptyje.
Atrodė, kad nieko netrūksta
Draugai Kuzmų šeimą vadino pavyzdine – sutuoktiniai puikiai sutarė, dažnai lankėsi įvairiuose renginiuose, jų neslėgė materialiniai rūpesčiai.
Skaudi nelaimė prislėgė Nerijaus motiną ir jo uošvį – Seimo narį Raimundą Paliuką. Be tėvo liko du vaikai.
Eglė ir Nerijus Kuzmos – kauniečiai, tačiau jau seniai gyvena Klaipėdoje.
Paskui vaikus į uostamiestį buvo atsikraustę ir Eglės tėvai, bet prieš kelerius metus išsikėlė į Vilnių.
Uostamiestyje mokyklą lanko jų paauglė duktė, sūnus studijuoja Vilniuje, ISM universitete.
Visi N. Kuzmą pažinoję žmonės kaip vienas teigė, kad jis buvo draugiškas, nuoširdus, turėjo humoro jausmą.
Su vyru jautėsi saugi
E. Kuzmienė yra baigusi dizaino ir kultūros vadybos mokslus. Ji dabar vadovauja Parko galerijai Turgaus gatvėje.
Per galerijos atidarymą moteris didžiavosi, kad tai – vyro dovana.
Prieš šešerius metus čia buvo atidaryta ir Eglės motinos tapytojos Onos Paliukienės paroda „Moteris ir jūra”.
Savo draugėms Eglė ne kartą kalbėjo, kad jai gyvenime pasisekė sutikti puikų vyrą, su kuriuo ji jaučiai saugi.
Viską kaupė savyje?
Kas galėjo palaužti sėkmės lydimą verslininką ir laimingą šeimos žmogų?
„Kai su Nerijumi išsiskyrėme, jis nepasirodė nusiminęs, dvasiškai palūžęs.
Matyt, žmogus viską kaupė savyje, nieko nesakė kitiems.
Tiesa, anksčiau jis man skundėsi, kad jau kurį laiką negali užmigti. Gal jį galutinai sugniuždė vakare per televiziją išgirstos blogos naujienos apie mūsų bendrovę”, – svarstė G.Valančius.
Bendrovę užgriuvo tyrėjai
Klaipėdos mėsinėje praėjusią savaitę buvo surengtos kratos – paimti dokumentai, kompiuteriai su įrašų laikmenomis.
Antradienį Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) viešai paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, o keturiems darbuotojams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo.
Per kratą pareigūnai Klaipėdos mėsinės vadybininkų kabinetuose rado apie 100 tūkst. litų, neįtrauktų į apskaitos dokumentus. Šie pinigai galėjo būti skirti mokėti darbuotojų algoms vokeliuose.
Bendrovėje aptikta ir daugiau finansinės drausmės pažeidimų, dėl kurių valstybei esą nesumokėta maždaug du milijonai litų mokesčių.
Įžvelgė šešėlinę veiklą
Klaipėdos mėsinė dalį iš Lenkijos atgabentos skerdienos galėjo pardavinėti įvairioms įmonėms be dokumentų arba juos klastodavo ir po to sunaikindavo.
Manoma, kad importuotą lenkišką mėsą įsigijusios įmonės ją pardavinėjo prekyvietėse irgi nemokėdamos mokesčių.
„Iš pirminės tyrimo medžiagos galima manyti, kad tai tipiškas šešėlinės ekonomikos pavyzdys”, – antradienį pareiškė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius.
Pareigūnai į įtarimų šešėlį patekusius mėsininkus stebėjo kone pusmetį – kratos buvo atliktos ir kitose maisto pramonės ir prekybos įmonėse.
Bendrovės darbuotojai lenkišką skerdieną be dokumentų į Lietuvą vežė esą vykdydami savo vadovų nurodymus.
Neigė bet kokius įtarimus
„Lietuvos ryto” vakar paklaustas, kaip Klaipėdos mėsinės vadovai vertina įtarimus, G.Valančius gynėsi: „Aš niekam nenurodinėjau slėpti pajamų, su turgaus prekeiviais nebendraujame ir neturime jokių reikalų.
Mūsų bendrovė mėsos produktus tiekia didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams. Komercinės sutartys mus sieja su 600 įmonių.
Neįsivaizduoju, kaip galima įsivežti nelegalią, suklastotais dokumentais dangstomą, veterinarijos tarnybų nepatikrintą skerdieną ir ja prekiauti.”
Šioje istorijoje G. Valančius regi ne kriminalą, o ginčą dėl nesumokėtų mokesčių. Jis nesupranta, kodėl pareigūnai taip skubėjo paviešinti pirminio tyrimo išvadas: „Dokumentai buvo paimti tik praėjusią savaitę.
Kaip jie suspėjo taip greitai viską išanalizuoti, nustatyti galimus pažeidimus ir pareikšti grėsmingai skambančius kaltinimus?”
Įtariami mėsininkai vadovams skundėsi FNTT tyrėjų psichologiniu spaudimu.
Vadybininkai tikino, kad kabinetuose rasti pinigai yra jų asmeninės santaupos, o ne šešėlinis užmokestis.
Drąsino bendradarbius
N. Kuzmą – jam, kaip ir G. Valančiui – įtarimai nepareikšti, irgi suglumino įtarimai pavaldiniams. Jis teigė, kad algų vokeliuose bendrovė niekam nemokėjo.
Pastarosiomis dienomis Klaipėdos mėsinėje tvyrojo įtampa, bet N.Kuzma atrodė ramus, drąsino bendradarbius. Jis tikėjosi, kad susipažinę su dokumentais pareigūnai viską išsiaiškins.
Tačiau G. Valančius mano, kad N. Kuzma tik atrodė pasitikintis savimi, o iš tikrųjų į viską reagavo labai skaudžiai.
Krimtosi dėl įvaizdžio?
Panašios nuomonės ir N. Kuzmą gerai pažinojęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius: „Jis buvo mielas, inteligentiškas žmogus, mąstė racionaliai. Net audringose diskusijose niekada nekeldavo balso. Nerijus kaip įmanydamas vengė konfliktų.
Manau, kad N. Kuzmą slėgė nerimas dėl bendrovės įvaizdžio, jos ateities.
Bendrovei, kurios metų apyvarta siekia apie 70 mln. litų, būtų kvaila mokėti atlyginimus vokeliuose, bendrauti su įtartinais prekeiviais.
Pirminiai įtarimai vėliau gali ir subliūkšti, bet įmonės reputacija jau sugadinta.”
Nebuvo pareigūnų akiratyje
Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas G. Danėlius neįžvelgia sąsajų tarp N.Kuzmos žūties ir pareikštų įtarimų jo pavaldiniams: „Šio verslininko mes niekuo nekaltinome.
Tiksli jo mirties priežastis bus nustatyta, kai įvertinsime visas aplinkybes. Tyrėjai aiškinasi konkrečius faktus, o ne ieško atsakymų į klausimus, kas būtų, jeigu būtų.”
Sugebėjo įsitvirtinti ir Rusijos rinkoje
* Klaipėdos mėsinė (anksčiau vadinta „Vilkė”) valdo mėsos perdirbimo įmonę Pagėgių savivaldybėje. Joje dirba apie 300 žmonių.
* „Vilkę” buvo nusiaubęs gaisras, bet savininkai sugebėjo prikelti įmonę.
* Klaipėdos mėsinei pavyko įsitvirtinti Rusijos rinkoje – dar vieną mėsos perdirbimo įmonę bendrovė pastatė Kaliningrado srityje.
* Brandinami planai veržtis į Vakarų Europos valstybių ir JAV rinkas.
Akistatos su teisėsauga kaina – gyvybės
* Lietuvoje buvo ir daugiau verslininkų, kurie palūžo susidūrę su teisėsauga.
* 2010 metų birželio 29 dieną savo namuose Kaune nusišovė buvęs statybos įmonės „Mitnija” vadovas 59 metų Antanas Gureckis. Jis kulką sau į širdį paleido tuo metu, kai jo namus krėtė iš Vilniaus atvažiavę kriminalistai. Artimieji tikina, kad A. Gureckis palūžo neatlaikęs koncerno „MG Baltic” atstovų psichologinio spaudimo. Iš jo reikalauta apie 77 mln. litų. 2011 metais teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog A. Gureckis buvo privestas iki savižudybės.
* 1997 metų birželio 23-iąją iš pistoleto nusišovė vienas prieštaringiausiai vertintų šalies bankininkystės veikėjų „Tauro” banko prezidentas Genadijus Konopliovas.
* Nesulaukęs 52-ojo gimtadienio verslininkas paleido šūvį sau į smilkinį po banke vykusių kratų, kai jis buvo nušalintas nuo vadovavimo. „Tauro” bankas tragiškai žlugo po šešerių akiplėšiškos veiklos metų. Teisme 1998 metais susumuota bendra banko skola viršijo 142 milijonus litų.
* Verslininko Raimondo Kazlos gyvenimas nutrūko 1994 metų rugsėjo 9-ąją. 36 metų „Mokolų” valdybos pirmininkas, „Mokolų” prekybos centro ir jo vardu pavadinto viešbučio savininkas nusišovė savo automobilyje prie Marijampolės kapinių.
* Buvo pripažinta, kad R. Kazla nusižudė dėl finansinių problemų. Jis, neturėdamas banko leidimo, iš žmonių rinko indėlius užsienio valiuta ir suteikinėjo kreditus. R. Kazlai savo pinigus buvo patikėję 578 žmonės. Jie patyrė daugiau kaip 3 milijonų litų nuostolį.