Viena svarbiausių versijų - XIX amžiuje iškilęs medinis 480 kvadratinių metrų ploto maldos namų pastatas ketvirtadienio naktį sudegė įvykus elektros instaliacijos arba elektrinio prietaiso gedimui.
Iškart po nelaimės buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neatsargaus turto sunaikinimo.
Nuodėgulius į sostinės laboratoriją išsivežę gaisrų tyrimo ekspertai savo galutinių išvadų teisėsaugai dar nepateikė - išsamus patikrinimas gali užtrukti nuo 3-4 dienų iki kelių mėnesių.
Ugnis įsiplieskė paradinėje bažnyčios pusėje. Priešgaisrinė signalizacija joje nebuvo įrengta.
Balbieriškio parapijos klebonas Remigijus Veprauskas tuo metu buvo išvykęs atostogų.
Balbieriškio gyventojai svarstė, jog bažnyčia galėjo būti apvogta ir padegta, slepiant nusikaltimo pėdsakus.
Liepsnos prarijo daugybę bažnyčioje buvusių vertybių, kurias saugojo valstybė - paveikslus, stacijas, skulptūras, altorių.
Didžiausias praradimas - 1802 metais įrengti vargonai, kuriuos sukūrė meistras Juozapas Radavičius.
