Viena svarbiausių versijų - XIX amžiuje iškilęs medinis 480
kvadratinių metrų ploto maldos namų pastatas ketvirtadienio naktį
sudegė įvykus elektros instaliacijos arba elektrinio prietaiso
gedimui.
Iškart po nelaimės buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neatsargaus turto
sunaikinimo.
Nuodėgulius į sostinės laboratoriją išsivežę gaisrų tyrimo ekspertai
savo galutinių išvadų teisėsaugai dar nepateikė - išsamus patikrinimas
gali užtrukti nuo 3-4 dienų iki kelių mėnesių.
Ugnis įsiplieskė paradinėje bažnyčios pusėje. Priešgaisrinė
signalizacija joje nebuvo įrengta.
Balbieriškio parapijos klebonas Remigijus Veprauskas tuo metu buvo
išvykęs atostogų.
Balbieriškio gyventojai svarstė, jog bažnyčia galėjo būti apvogta ir
padegta, slepiant nusikaltimo pėdsakus.
Liepsnos prarijo daugybę bažnyčioje buvusių vertybių, kurias saugojo
valstybė - paveikslus, stacijas, skulptūras, altorių.
Didžiausias praradimas - 1802 metais įrengti vargonai, kuriuos sukūrė meistras
Juozapas Radavičius.