Jau nuo penktadienio į laidojimo namus varėniškiai ėjo atsisveikinti su Eidukoniais, pareikšti užuojautą giminaičiams. Šeštadienį žmonės užpildė Varėnos Šv.arkangelo Mykolo bažnyčią. Ten už mirusiuosius buvo aukojamos šv.mišios.
Neišskyrė nei vieno
Medinukėje Varėnos bažnyčioje kone visos sėdimos vietos buvo užimtos. Tamsiai apsirengę mirusiųjų giminaičiai tylomis klausėsi dvasininko. Kunigas Justinas Aleknavičius stengėsi susirinkusiems įkvėpti vilties.
„Melskimės už mirusius, tikėkime mirusiųjų prisikėlimu, - kalbėjo kunigas. - Teisti gali tik Dievas.“
Maldoje jis neišskyrė nė vieno mirusiojo, artimuosius ragino visiems trims melsti Dievo gailestingumo.
Kol bažnyčioje buvo aukojamos šv.mišios, prie laidojimo namų jau lūkuriavo būrys žmonių. Jie laukė netrukus prasidėsiančios procesijos į kapines.
Atsisveikinimo raudos graudino susirinkusius
„Nepalikit, saulyte, nepalikit. Kaip galiu jus prikelt?“ - glostydama berniuko ranką raudojo velionės sesuo. Ji ir kitos velionės seserys vaitojo, kad mato seserį paskutinį kartą.
Trys liauni kūnai – rožine suknele papuošta moteris, baltu kostiumu apvilktas berniukas ir vyras pilku kostiumu – gulėjo baltose įkapėse, vienas greta kito sustatytuose karstuose. Žmona kairėje, sūnus viduryje, tėvas – dešinėje.
Vyrai už pečių laikė vos ant kojų bepastovinčias susijaudinusias moteris.
Atsisveikinimo raudos sugraudino visus šarvojimo salėje. Artėjo akimirka, kai karstai turėjo būti išnešti.
Lydėjo per šimtas žmonių
Keliasdešimties automobilių kolona iš Varėnos laidojimo namų pajudėjo link kapinių.
Baltą vaiko karstelį ir du suaugusiųjų karstus prie kapo duobių atlydėjo per šimtas žmonių.
Anksčiau krapnojęs lietus trumpam liovėsi. Gaivią miško tylą skrodė verksmai, kūkčiojimai ir velionės sesers maldavimai: „Nepalikit, neišeikit“.
Savitvardos neprarasdamas kunigas palaimino tris kapo duobes, tvirtu balsu sukalbėjo maldą. Jis dar kartą pakvietė susirinkusius tikėti prisikėlimu ir Dievo gailestingumu.
Balti rožių žiedai smigo į šviesų pušyno smėlį. Velionių giminaičiai puošė ką tik palaidotų artimųjų kapus.
Vyras ir žmona, per vidurį jų sūnus, atgulė amžinam poilsiui pušimis nusėtose nedidelėse kaimo kapinėse. Trys mediniai kryžiai pažymėjo jaunos šeimos kapavietę.
Parašė broliams SMS žinutes
Lrytas.lt primena, kad naktį į ketvirtadienį 36 metų šiukšliavežio vairuotojas Gintautas Eidukonis nužudė savo žmoną Renatą ir jų aštuonerių metų sūnų, o po kraupaus nusikaltimo pats pasikorė vonios kambaryje.
Apie tai ką padarė savo namuose, G.Eidukonis pranešė broliui SMS žinute. Tragedijos vakarą Gintautas kartu su antroku sūnumi aplankė artimuosius ir draugus, gyvenusius Šarkininkų kaime Varėnos rajone.
Tą patį vakarą dar linksmai bendravęs, o po kelių valandų peiliu užbadęs žmoną ir miegantį sūnų, G.Eidukonis savo broliams parašė: „Nužudžiau žmoną bei vaiką, dabar einu pats pasikarti.“
Gavęs žinutę vienas G.Eidukonio brolis iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus. Per neuždarytas balkono duris į butą patekęs ugniagesys-gelbėtojas išvydo kraują stingdantį vaizdą. Bute plieskė visos šviesos.
Moters kūnas buvo rastas kraujo klane, jis buvo nusėtas durtinėmis žaizdomis. Aštuonerių metų sūnus su durtine žaizda krūtinėje ir kakle aptiktas lovoje.
Vyras buvo pasikoręs vonioje.
