Apie sūnaus potraukį azartiniams žaidimams K.Jankauskas žinojo seniai. Tačiau tik po sūnaus savižudybės paaiškėjo, kad jis greitųjų kreditų bendrovėms liko skolingas keturženklę sumą.
„Priklausomybė nuo lošimams lengvai dalijamų paskolų pražudė mano sūnų“, – ašaras braukė gedintis tėvas. Apie savo šeimos dramą jis papasakojo LRT laidoje „Specialus tyrimas“.
19-metis Darius nebuvo nei narkomanas, nei alkoholikas. Jis turėjo kitą į pražūtį atvedusią priklausomybę – mėgo azartinius lošimus.
„Jis ir atsisveikinimo raštelyje parašė, kad žino, jog pinigų reikia užsidirbti. Tačiau prisipažino, kad negalėjo atsispirti potraukiui lošti“, – pasakojo Kazimieras.
Dariaus tėvas įtaria, kad pirmąjį kreditą sūnus gavo dar būdamas nepilnametis.
Jis piktinosi, kad įstatymai netrukdo į skolas grimzti vos sulaukusiems pilnametystės, bet gyventi dar tik besimokantiems žmonėms.
Netekties palaužtas tėvas norėtų patikrinti dabar jau velionio sūnaus sąskaitas, kad sužinotų, kada jis pradėjo skolintis. Tačiau esą to padaryti jam neleidžia įstatymai.
„Man net negali pasakyti, kada sūnus paėmė pirmąjį kreditą. Niekas negali atskleisti sumų, kurias sūnus skolinosi, kol aš oficialiai jų nepaveldėjau“, – krimtosi K.Jankauskas.
Gedintis tėvas tikino, kad jo sūnus nebuvo tipiškas lošėjas, dienas ir naktis leidžiantis kazino. Mat ten patekti galima tik nuo 21-erių. Nebuvo jis įnikęs ir į žaidimo automatus.
Kazimieras ilgai net neįtarė, kad į azartinius lošimus, vėliau ir į skolas sūnus ėmė klimpti sėdėdamas namuose prie kompiuterio.
„Dažnai tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos nesitrainioja gatvėmis, o laisvalaikį leidžia namuose. Tačiau tuo džiaugtis neverta“, – nuleidęs galvą samprotavo vyras.
Dariaus tėvai buvo įsitikinę, kad ištisas dienas prie kompiuterio leisdavęs jų sūnus mokosi.
Iš tiesų internetu jis skolindavosi ir pralošdavo pinigus.
Yla iš maišo išlindo, kai praėjusiais metais kauniečių pašto dėžutėje atsirado nerimą keliantis laiškas, raginantis grąžinti skolą.
„Tuomet mums teko padengti 1000 litų skolą. Pasikalbėjome su sūnumi, jis pažadėjo, kad daugiau iš pinigų neloš“, – kalbėjo K.Jankauskas.
Vis dėlto Darius turbūt buvo taip užvaldytas azarto, kad negalėjo sustoti, tad tėvams duoto pažado nesilaikė.
Jis toliau skolinosi ir lošdavo. K.Jankauskas stebisi, kas galėjo skolinti pinigų niekur nedirbančiam ir daug turto neturinčiam jaunuoliui.
Dariaus nebėra. O laiškai, raginantys grąžinti skolas, plūsta iki šiol.
„Jeigu laiku būtume ko nors ėmęsi, galbūt viskas būtų baigęsi kitaip“, – svarstė K.Jankauskas.
Parengė Vykintė Budrytė
