Skaudūs išgyvenimai teko Šiaudiniškiuose (Vilkaviškio rajonas)
gyvenančiai R. šeimai, auginusiai du sūnus ir dvi dukras. Šeima įrašyta
į socialinės rizikos sąrašus.
Kluone pasikorusį 18-metį Vingaudą sekmadienį aptiko motina.
Kaimynai pasakojo, jog išvakarėse R. namuose girdėjo barnį. Po kiek
laiko smarkiai trinktelėjo lauko durys, ir viskas nurimo.
„Sūnus trenkė durimis ir išėjo“, – vėliau kaimynams sakė 18-mečio
motina, į kluoną nuėjusi kitą rytą ir aptikusi jau sustingusį sūnaus
kūną.
Kaimiečiai teigė girdėję, jog jaunuolis ne kartą kalbėjo savo noru
pasitrauksiąs iš gyvenimo.
„Ši šeima gyvena ypatingai skurdžiai. Tėvas girtauja, dažniausiai būna
pas savo tėvą, namuose retai pasirodo.
Motina tikrai negirtauja, yra lėto būdo. Moteriai labai trūksta
socialinių įgūdžių.
Jų namuose – sunkiai suvokiamas skurdas. Malkų neturi, todėl kūrena tik
virtuvėje.
Vingaudas iki 16-os lankė mokyklą, po to metė. Berniukas neturėjo
žmoniško apavo, iš jo tyčiodavosi kiti vaikai.
Gyvenant kaime, atrodo, negali grėsti badas. Tačiau šeima nieko doro
neužsiaugina. Pasėja daržus ir užmiršta, viskas užželia piktžolėmis“, –
pasakojo šeimą pažįstantys Šiaudiniškių gyventojai.
Vingaudas kaime versdavosi atsitiktiniais darbais, tačiau jaunuoliui, ko
gero, labiausiai rūpėjo pinigai: kai gaudavo užmokestį, kitą dieną jau
nebepasirodydavo darbe.
„Tėvų nekaltinu, jiems ir taip skaudu, tačiau, manau, jei suteikei
gyvybę, turi jausti atsakomybę“, – su užuojauta šeimai kalbėjo
Šiaudiniškių bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė, padedanti
daugeliui šio kaimo bėdžių.
Kaime dar niekas nepamiršo lygiai prieš trejus įvykusios tragedijos, kai
Vingaudo brolis Ernestas nužudė kaimynystėje su nepilnamete dukra
gyvenančią 51 metų moterį.
Ramus, mandagus ir paslaugus vaikinas jai dažnai talkindavo ūkio
darbuose.
Ernestas vėlai vakare kaimynę užpuolė ir mirtinai subadė tvarte. Po to
jos kūną nuvilko už ūkinio pastato.
Nužudęs moterį vaikinas įslinko į gyvenamąjį namą ir puolė nepilnametę.
Užkimšo jai burną skuduru, smaugė ir kėsinosi prievartauti. Aukai pavyko
pabėgti ir pasislėpti pas kaimynus.
Policijos pareigūnai įtariamąjį rado namuose, besirengiantį miegoti.
Žudikas buvo visiškai ramus, neneigė nusikaltęs. Jo elgesys kėlė
įtarimų.
Keistą Ernesto elgesį prieš kurį laiką buvo pastebėję ir kaimynai.
Labiausiai juos pribloškė, kai vieną vakarą vaikinas vaikščiojo po
kaimą, beldėsi į įvairių namų duris ir atsiprašinėjo kaimynų už tai, ką
blogo padaręs.
Žmonės tik gūžčiojo pečiais, nes vaikinas niekuo nebuvo nusikaltęs.
Niekas net neįtarė, jog šis jaunuolis po kiek laiko taps žmogžudžiu ir
prievartautoju.
Po žiauraus išpuolio sulaikytas Ernestas rimtu veidu pareigūnus tikino,
jog žudyti kaimynę liepė „jie“, ir vis rodė pirštu į viršų.
Kameroje jis buvo neramus, pareigūnų klausinėjo, ar tikrai toje
patalpoje daugiau nieko nėra.
Ernestas anksčiau nebuvo teistas, neturėjo gyvenimo už grotų patirties,
todėl nebuvo priežasčių įtarti, jog jis gali simuliuoti psichikos ligą.
Kaimo žmonės kalbėjo, jog Ernesto elgesys labai pasikeitė, kai jis ėmė
bendrauti su nepažįstamais asmenimis, kurie atvykdavo į Šiaudiniškius.
Kaimiečiai mano, jog nepažįstamieji galėjo prekiauti narkotikais.
Žmogžudyste kaltinamą Ernestą tyrę psichiatrai nustatė, jog vaikinas
turi psichikos sutrikimų.
Kauno apygardos teismas nutarė, jog Ernestą reikia priverstinai gydyti
psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.
˙