Rusijos vairuotojo žūtis perkėloje sukrėtė likimo draugus

Nelaimė įvyko į krovos įmonės KLASCO Jūrų perkėlos terminalą vedančioje Kairių gatvėje, kur nuo praėjusios savaitės susitvenkusi didžiulė daugiau kaip dviejų kilometrų autotransporto vilkstinė vos juda. Vairuotojai laukia, kada Danijos bendrovės „DFDS Seaways“ keltai juos ir krovinius nuplukdys į Vokietijos uostą Kylį.

Uostamiesčio policijai apie Rusijos vilkike rastą negyvą žmogų su diržu ant kaklo pranešta antradienį ryte, apie 10 val. Atvykę pareigūnai kruopščiai apžiūrėjo įvykio vietą. Neaptikus akivaizdžių smurto žymių ant negyvėlio kūno, manoma, kad vairuotojas galėjo savo noru pasitraukti iš gyvenimo.

Kiti vairuotojai padėjo mirusįjį iškelti iš vilkiko kabinos ir nunešti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Tikslią vairuotojo mirties priežastį nurodys vyro palaikus ištyrę teismo medicinos ekspertai.

Mirusio asmens tapatybė nustatyta iškart – policijos pareigūnai vilkiko kabinoje tarp daiktų atrado 43 metų Rusijos piliečio Anatolijaus dokumentus. Jokio atsisveikinimo raštelio velionis nepaliko.

Apie nelaimę informuoti Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje darbuotojai turėtų pranešti apie vairuotojo žūtį jo artimiesiems, kartu su jais pasirūpinti palaikų pargabenimu.

Vairuotojai tik gūžčiojo pečiais

Nelaimės vietoje sukinėjosi sutrikę vilkikų vairuotojai – šiurpi žinia greitai nuvilnijo per vilkstinę. Su Anatolijumi bendravę vyrai tik gūžčiojo pečiais negalėdami suprasti, kas jam šovė į galvą.

„Ryte paklebenau jo vilkiko kabinos duris, niekas neatsiliepė. Atidaręs išsigandau, pasikviečiau kitus vyrus, pranešėme apie įvykį perkėlos tarnyboms“ – pasakojo baltarusis vairuotojas Michailas.

Kitas vairuotojas prisiminė, jog Anatolijus pirmadienį buvo sunerimęs – mėgino pataisyti sugedusį vilkiko akumuliatorių, prašė kitų pagalbos. Paskambinęs į Rusiją savo įmonės vadovams, neva sulaukęs kažkokių priekaištų, baiminosi, kad bus pakeistas arba  atleistas iš darbo.

„Jis prie mūsų kolonos prisijungė penktadienį, sakė esąs iš Pskovo, vežė krovinį į Vokietiją. Keista ir apmaudu, kad taip nutiko.  Ar gali normalus žmogus per tris paras išsekti, psichologiškai palūžti?“, – stebėjosi su Anatolijumi pirmadienio vakarą bendravęs vairuotojas Andrejus, atvykęs į Klaipėdą iš Novopolocko.

Išgabenus mirusįjį, prie perkėlos terminalo ilgam įstrigusių vairuotojų gyvenimas vėl tekėjo įprasta vaga. Vieni bindzinėjo aplink savo vilkikus, kiti – susitelkę į būrelius šnekučiavosi, rūkė. Grįžę iš prekybos centrų su nešuliais vyrai savo kabinose ant dujinių krosnelių kaitė arbatą, raikė duoną.

Jaunesni vairuotojai nusiteikę optimistiškai: „Jeigu dar gėlo vandens gautume, nebūtų bėdų. Dabar tenka  viską tempti iš parduotuvių. Anksčiau leisdavo naudotis perkėlos keleivių salės tualetais, prausyklomis, o dabar patalpos uždarytos.“

Vakarykštę vairuotojų dieną nuskaidrino maloni staigmena – Kairių gatvės pakraštyje pastatyti keli biotualetai. Savaitę bėgioję lengvintis į pievas KLASCO ir „DFDS Seaways“ klientai  džiaugėsi, kad dabar to nereikės daryti. Sužinoję, kad Trilapio gatvėje dar veikia miesto viešoji pirtis su garine, klausinėjo, kaip iki jos nusigauti. 

Vyresnio amžiaus vairuotojai keiksnojo Varšuvos funkcionierius, kad Rusijos vežėjams neišduodami leidimai vežti krovinius per Lenkijos teritoriją: „Patys lenkai  nuo to nukenčia, praranda milijonus zlotų, bet jų ambicijos – aukščiau visko. O mes dėl to  turime kankintis eilėse, belstis į Vakarų Europą aplinkiniais keliais.“

Rusijos vežėjų autotransportas rytinės Baltijos pakrantės uostuose pradėjo kauptis po to, kai Rusijos ir Lenkijos susisiekimo ministerijoms nepavyko susitarti dėl naujų dvišalių leidimų gabenti krovinius sausumos keliais.

Tarptautinėje jūrų perkėloje stovinčių vilkikų vairuotojai įtaria, kad Lenkija, reikalaudama iš Maskvos dar daugiau leidimų, nei buvo gavusi pernai, siekia užvaldyti visą Vakarų Europos krovinių rinką. O tam esą reikia žūtbūt pašalinti iš kelio Rusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjus.

Beveik visų  Jūrų perkėlos terminalo keliuose stovinčių vilkikų su Rusijos valstybiniais numeriais vairuotojai – samdyti Baltarusijos piliečiai. Kai kurie jų baiminosi, kad negaus dienpinigių, algų už eilėse prie keltų tuščiai praleistas paras. Kiti buvo ramūs –  autotransporto įmonių savininkai apmoka jų priverstines išlaidas. 

„Jeigu padėtis nepasikeis, vairuotojai užplūs Lietuvos muitinės postus – reikalaus pažymų, kad stovėjo eilėje, kol baigėsi Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, kitų Vakarų Europos šalių Rusijos vežėjams išduotų leidimų gabenti krovinius jų keliais galiojimo laikas“, – dar vieną antplūdį regi rusas Aleksandras, jau septynis kartus keitęs kelto bilietą.

Pasak vairuotojų, šimtai Rusijos autotransporto priemonių įstrigo Lenkijos ir Vokietijos pasienio keliuose. Rusų vilkikams leidžiama išvykti iš Lenkijos, jeigu jie ten atsidūrė anksčiau, bet įvažiuoti iš kitų šalių draudžiama.

Klausant vairuotojų šnekų, nelengva susigaudyti, kas įžiebė nesutarimų kibirkštį, kas tikrųjų kaltas dėl to, kad Rusijos vilkikai negali gabenti krovinių per Lenkiją, o šios šalies vežėjai stabdomi Rusijos pasienyje. 

„DFDS Seaways“ komunikacijų ir viešųjų ryšių Baltijos regionui vadovas Vaidas Klumbys neprognozuoja, kada autotransporto virtinės neliks: „Kylio krypties keltuose visos vietos rezervuotos, naujų užsakymų nepriimame.“

Autotransporto grūstis prie perkėlos nemažėja – atrieda kiti Rusijos vilkikai su kroviniais. Apkrauti „DFDS Seaways“ keltai per dieną gali priimti ne daugiau kaip 4–5 krovininius automobilius. Tokiais tempais plukdant ratinę techniką į Kylį, eilė, pasak V.Klumbio, galbūt ir išnyktų iki vasario pabaigos.

Kol kas jokių viltingų prošvaisčių nematyti. Klaipėdoje įstrigusių vilkikų vairuotojai nusiteikę prie Jūrų perkėlos terminalo kiurksoti iki vasario 15-osios – tą dieną numatytas Rusijos ir Lenkijos dvišalės komisijos pasitarimas.

„DFDS Seaways“ tuo metu siūlo naudotis į Švediją plaukiančiais jūrų keltais, kuriuose daugiau vietos. Keliasdešimt Rusijos vilkikų su kroviniais jau išplaukė iš Klaipėdos į Karlshamną.

Danijos keltų bendrovė nesuinteresuota koreguoti iš anksto sustyguotų savo planų, ieškoti papildomų keltų, nes situacija gali greitai pasikeisti.

„Vos tik Lenkija ir Rusija susitartų dėl priimtinų dvišalių leidimų gabenti krovinius sausumos keliais, eilės ne tik Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio, Rygos, Talino uostuose ištirptų – vilkikai išriedėtų į plentus“, – kalbėjo V.Klumbys.